Forest Owners Association of Lithuania - Articles : Gamtosaugininkai apšaukė Suomiją ir Švediją blogiausiai ūkininkaujančiomis miškuose valstybėmis pasaulyje

Švedijos gamtos išsaugojimo draugija (Swedish Society for Nature Conservation) š.m.rugsėjį didžiausioms naujienų agentūroms išplatino pranešimą , kuris savo drastiškumu ir nepagrįstumu yra išimtinis netgi nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų naudojamų veiklos būdų praktikoje. Skandinavijos miškininkai kaltinami neva blogai prižiūrintys miškus ir niokojantys bioįvairovę, kadangi kirtimuose palieka per mažą tūrį negyvos medienos (bioįvairovės medžių/anglų k.: retention trees).

Suomijos Miškų Asociacijos (Finish Forest Association) specialistas Hannes Mäntyranta stebisi, kad 1990-aisiais, kai Skandinavijos šalyse miškininkai nusprendė taikyti kirtavietėse medžių bioįvairovei palikimą kirtavietėse kaip būdą išsaugoti biologinę įvairovę, tuomet aplinkos apsaugos organizacijos karštai atmetinėjo šį metodą, kaip manipulaicijas viešąją opinija (greenwashing). O štai dabar gamtosaugininkų nuomonė pasikeitė kardinaliai priešingai ir siekiant kažkokių trumpalaikių tikslų, paliekami kirtavietėse medžiai jau laikomi pagrindiniu ūkininkavimo miškuose kokybės matu.

H.Mäntyranta siūlo vertinti rezultatus:pastaraisiais metais į Raudonąją knygą įtrauktų saugomų rūšių būklė miškuose ne blogėja, o priešingai gerėja, bioįvairovė miškuose gausėja. Miškininkavimo praktika patvirtina, kad labiausiai pasiteisinantis ūkininkavimas sudarant palankias sąlygas įvairių gyvūnų ir augalų įvairovei mmiškuose yra atkuriamieji kirtimai derinant su pavienių medžių bioįvairovei palikimu kirtavietėse.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvoje situacija dėl supūdymui paliekamos medienos aplinkosaugininkų irgi dramatizuojama, nors negyvos medienos šalies miškuose sukaupta dideli kiekiai. Dėl biologinei įvairovei kirtavietėse paliekamų medžių. Didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse privaloma palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 3 negyvus medžius 1 ha storesnio kaip 20 cm skersmens. [Tas sudaro ~8 ktm ir daugiau medienos. Palyginimui- vienai šeimai žiemos sezono metu sunaudoja apie 8-12 ktm malkų]. Jeigu tokių negyvų medžių biržėje nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių (stuobrys - nulaužto ar nupjauto medžio stiebo ne trumpesnė kaip 1 m stovinti dalis). Mažesnėse plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse, kurių plotas nuo 0,5 iki 1 ha, reikalaujama palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra - stuobrius). Taip pat teisės aktuose nurodoma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse turėtų būti paliekami suirti, t.y. negalima jų vėliau iškirsti kitų kirtimų metu.