Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 y. May 18 d., friday
04.01.2011
Send friend   Print version
Gelbstint žvėris nuo bado būtina prisilaikyti kirtimų privačiuose miškuose tvarkos

Gerų ketinimų vedini gelbėti žvėris nuo baltojo bado  privačių miškų savininkai gali susilaukti nuobaudų, jei nesilaikydami nustatytos tvarkos nukirs savame miške drebulę ar blindę papildomam žvėrių šėrimui. Žinotina, kad šiuo atžvilgiu tvarka valstybiniuose ir privačiuose miškuose skiriasi.

Gausiai prisnigus šalies miškuose žvėrims iškilo baltojo bado pavojus. Jau prasidėjo silpnesniųjų žvėrių kritimai, situacijai nesikeičiant kritusių gyvūnų skaičius tik didės, tad pats laikas ateiti pagalbon žvėrims. Vienas iš naudojamų būdų- nukirsti menkaverčių drebulių ar blindžių, kad žvėrys galėtų lengviau pasimaitinti.


Tačiau, gerų ketinimų vedinas privataus miško savininkas gali ir nukentėti, jei nesilaikys nustatytos medžių kirtimo tvarkos.

Kaip Lietuvos miško savininkų asociaciją informavo Aplinkos ministerijos  Miškų departamento privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, tik valstybiniuose miškuose jų valdytojams suteikta teisė be leidimų kirsti drebules ir blindes papildomam žvėrių šėrimui. Norint tą daryti privačiame III arba IV grupės miške, reikia  pateikti regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai  pranešimą apie ketinimus kirsti mišką (pranešimo forma pateikiama čia...>>>), jame nurodant numatomų kirsti drebulių kiekį ir apytikrį tūrį. Kirsti tokiu atveju galima po 14 kalendorinių dienų nesulaukus neigiamo atsakymo iš agentūros arba iš karto gavus inspektoriaus suderinimą.

II grupės privačiame miške tokiam kirtimui jau yra reikalingas leidimas kirsti mišką.

Išsamiau: Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše (patvirtinta Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" ).

LMSA inf.
2011-01-04

Žymos
privatūs miškai, kirtimai, taisyklės, gelbstint, badas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Archive
comment

Name:
E-mail address:
  
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje AntiSpam
  comments: 13

Gelbstint žvėris nuo bado būtina prisilaikyti kirtimų privačiuose miškuose tvarkos
Sort by: newest / best print all
 
11.03.2011 21:19 nu print
"Drebules valstybiniame miske..."nejuokinkite, mano privaciame miske medziotojai nukirto didziuli, stora uosi ir 5 azuoliukus dveju zmogaus ranku storumo..

Vote Very bad Bad Average Good Very good
12.01.2011 23:02 zalias print
Prie ko čia žalieji ir žvėriaaalių šėrimas? Kas medžioja, tas ir šeria žvėris. Žalieji rūpinasi, kad jų natūralios buveinės nebūtų naikinamos, o ne daryti iš gamtos zoologijos sodą ar tvartą.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
12.01.2011 12:36 oras print
Man susidare toks ispudis,kad,,zalieji,, mieliau,, rupinasi,,kad zmones turedami savo nuosavos zemes negaletu isikurti ir gyventi savo nuosavoje zemeje,negu gyvunais gyvenanciais tose zemese.Nesigirdi ju balso nei bubnu musimo,kad reikia padeti zverialiams.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
10.01.2011 15:13 Gamtininkas print
Labai sureikšminamas žvėrių žiemą papildomo šėrimo klausimas. Dėl kelių dažnų gyvūnų rūšių, kurių skaitlingumas po šios žiemos galbūt ženkliau kelimes metams sumažės, skambinama pavojaus varpais, keliamas triukšmas. Ir kas sugalvojo, kad drebulė ar blindė menkaverčiai medžiai, kad juos galima kirst be atvangos žvėrims maitinti (kad ir gavus leidimą)? Miškuose, kur šie medžiai sudaro mažumą, jie augantys biologinei įvairovei daug svarbesni, nei prie nukirstų trumpam pasisotinęs elnias ar stirna. Gaila, kad aplinkosauga net už tai atsakingose valstybinėse instirucijose dažnai suvokiama kaip žvėrelių maitinimas žiemą ir lesyklėlių darymas zylutėms.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
09.01.2011 21:04 gamtininkas pataria print
gamtininkas S.Paltanavičius ragina nepamiršti svarbiausių gyvūnų globos principų: „Mane piktina vadinamosios akcijos, kai grupė žmonių į mišką gyvūnams atveža maisto tik kartą per visą žiemą. Radę pašaro žvėrys kurį laiką susitelks toje vietoje ir toliau lauks su maistu atvažiuojančių žmonių... Maitinti, lesinti reikia pradėti tik tada, jeigu žinome, kad tai galėsime daryti kiekvieną dieną, reguliariai ir iki pat pavasario. Jeigu ne – tada negalima apgaudinėti gyvūnų, nes jiems tai kenkia..." Gamtininko pastebėjimu, Lietuvoje medžiotojai gyvūnus šeria tikrai intensyviai – į šėryklas žvėreliai ateina maitintis visą parą – tiek dieną, tiek vakarais.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
09.01.2011 15:45 laimis print
“nukirsk medį – išgelbėk stirną”. Šio juokelio sukūrimo pėdsakai veda į LR aplinkos ministeriją ir Generalinę miškų urėdiją.

Generalinės miškų urėdijos iniciatyva kirsti drebules ir blindes vardan to, kad būtų “išgelbėtos” stirnos, briedžiai ir kiti kanopiniai žvėrys nuo bado miške.

Primenu apie analogišką aplinkos apsaugos agentūros bandymą išgelbėti žuvis. Man kelia susirūpinimą klausimas kodėl turime Lietuvoje “gelbėti” žuvis kai jų niekas negelbėja plačiuose Rusijos taigos ir Kanados šiaurės plotuose. Analogiškas susirūpinimas kyla išgirdus raginimus Lietuvoje gelbėti kanopinius žvėris, paukščius. Kodėl ten – Rusijos ir Kanados platybėse niekas negelbėja gyvūnų, o čia mes esame priversti juos gelbėti? Kodėl ten gamta viską pati padaro, o čia mes turime kažkokią apgailėtiną, nusilpusią gamtą, kuri pati nebesugeba susitvarkyti su savo augintiniais. Ir žinoma – kas kaltas, kad Lietuvoje tokia silpna gamta, kad reikia dėti pastangas ir gelbėti laukinius gyvūnus. Ir kaip padaryti, kad pas mus gamta vėl būtų stipri ir sugebėtų savimi pasirūpinti. Na, kad mums nereikėtų vargti, jei galėtume nevargti?

Ekspertai įspėja, kad negalima maitinti laukinių gyvūnų. Laukiniai gyvūnai patys sugeba susirasti sau maisto. Jeigu žmonės duoda jiems maisto, tai jie pripranta gauti jo iš žmonių ir praranda įgūdžius jo susirasti patys. Būtent todėl kai pašeriame vasarą gulbes, jos pripranta prie žmogaus ir tikisi iš jo maisto žiemą. Jos neišskrenda, nes tikisi maisto iš žmogaus. Todėl per žiemos speigus turime kasdien nešti prijaukintoms gulbėms lesalo ir dar blogiau – kasdien po kelis kartus kapoti storą ledą, kad jos turėtų kur paplaukioti, atplėšti jas prilipusias prie ledo iki kraujo ir vežti į gyvūnų prieglaudas, slaugyti.

Būtent todėl, kad komercinė žūklė ir žuvivaisa sunaikino natūralias žuvų populiacijas ir jų atsparumą žiemos šalčiams, dabar turime purkšti deguonį su brangiais aparatais po ledu, kad žuvys neuždustų.

Ir būtent dėl medžioklės ir miškininkų darbo mes esame priversti gelbėti kanopinius ir kitus žvėris miškuose. Natūraliuose miškuose to daryti nereikia. Žvėrys prasimaitina patys. Kodėl? Todėl, kad laukiniai žvėrys, turi visus išgyvenimo įgūdžius, kokių tik jiems reikia. Jie juos gauna iš gamtos. O pas mus medžiotojų ir miškininkų veikla skatina prarasti tuos įgūdžius. Maža to, medžiotojai ne tik pripratina žvėris prie maisto tiekimo, bet dar ir dirbtinai reguliuoja populiaciją. Laukinėje gamtoje išmiršta tik silpniausi, o likę stipriausi sugeba išgyventi bet kokią žiemą. Pas mus medžiotojai iššaudo ir stipriausius. Likę silpni žvėrys nebesugeba išgyventi, todėl paskui reikia juos šerti, dirbti, ėdžias kalti, prižiūrėti, “gelbėti”.

Raginčiau užsiimti ne pasėkmių likvidavimu, o priežasčių šalinimu. Nieko nedarykime vasarą, tai nieko nereikės daryti ir žiemą.


Vote Very bad Bad Average Good Very good
09.01.2011 15:18 Keista print
kodėl šioje vietoje reikalavimai skiriasi- nepaaiškinama jokia logika. Akivaizdus Aplinkos ministerijos požiūris: kas leidžiama urėdui-nevalia savininkui
Vote Very bad Bad Average Good Very good
09.01.2011 15:11 2 Jo print
ta pati tvarka išlikusi

4. Leidimai neprivalomi:

...

4.2. valstybinių miškų valdytojams, norintiems kirsti medynuose pavienes drebules ir blindes žiemą papildomam žvėrių šėrimui;
Vote Very bad Bad Average Good Very good
08.01.2011 21:25 Jo print
Na nežinau kas tos jūsų torpedos skriaudžiančios Šimėną, visgi įstatymų manau reikia laikytis. Gerais norais, sako ir kelias į pragarą grįstas.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
07.01.2011 13:14 Ats,Jo print
Bet visvien zaliosios torpedos tyli lyg butu vandens kas jiems pripyles i gerkles.Tai dar karta as galvoju,kad jie kaskieno yra valdomi.Del ju reikalavimu kaikuriems nuosavybes turetojams bloginamas gyvenimas.O gal ruosiami puolimui pries Simena,ir vyksta repeticijos,tai neturi laiko rupintis zveremis,kad savininkas galetu laisvai nukirdti koki lapuoti,kad zverialius pamaitinti?
Vote Very bad Bad Average Good Very good
 1 2 next 
 Back
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Announcements
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>
Naujienų prenumerata
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. pašto adresas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS
LRV mokesčiai urėdijos Gaižutis ŽŪM LMSA Sakalauskas vėtra miškai mediena Lietuva Brukas LRT grybai VSTT rinka privatūs miškai miškas medienos pramonė Braziulis LLRI NMA kirtimai Knystautas kreipimasis Biokuras VMT konferencija valstybiniai miškai Miškų įstatymas medžioklė Šimėnas saugomos teritorijos VKD Prezidentė privati nuosavybė LR Vyriausybė teismas aplinkosauga GMU Seimas reforma Baškytė kainos škvalas Klimas Vaičiūnas Kazlauskas ES parama Medžioklės įstatymas




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 
In total: 4809929
Today: 601
Online: 20
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.