Gavusi Lietuvos miško savininkų asociacijos prašymą atsiklausus rajono miško savininkų bei miškininkų škvalo pažeistuose miškuose uždrausti lankytis asmenims, nesusijusiems su padarinių likvidavimu, Varėnos valdžia atsisakė jį svarstyti. Matyt rengdamiesi artėjantiems savivaldybių rinkimams vietos politikai nusprendė geriau neliesti vietos žmonėms jautrios temos, nors praėjusį savaitgalį (rugpjūčio 21 d.) Varėnos savivaldybėje vykusioje nuo škvalo nukentėjusių miškų savininkų sueigoje visi vieningai sutarė kreiptis į rajono valdžią dėl tokių ribojimų. Temą nagrinėja "Lietuvos rytas".
„Negi atimsi iš varėniškių vieną svarbiausių jų pragyvenimo šaltinių? Manau, žmonės moka save saugoti ir nedarys kvailysčių. Jei ir uždraustume lankytis miškuose, kas galėtų kontroliuoti tokio sprendimo vykdymą?” – kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos vadovas Algis Miškinis. Varėnos rajone grybautojų galima sutikti ne tik tuose miškuose, kurių nepalietė rugpjūčio 8-ąją praūžusi audra. Daugelio negąsdina net gausios vėjavartos ir vėjalaužos, kabančios virš galvų. Audros grybams, atrodo, nepakenkė, todėl drąsuoliai greitai pripildo krepšius. Net patys miško tvarkytojai per kelias minutes prisirenka pilnus šalmus voveraičių. Ženklų paiso ne visi. Vienos labiausiai nuo pragaištingo rugpjūčio škvalo nukentėjusių Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas pastebėjo, kad pavojingesnių vietų dauguma grybautojų vis dėlto vengia. Tačiau urėdas matė keletą žmonių su pintinėmis ir sunkiai įžengiamose vėjavartose, kur vyksta miško tvarkymo darbai ir pastatyti ženklai, draudžiantys čia vaikščioti. „Gerai tik tiek, kad labiausiai išvartyti Vėžionių, Valkininkų girininkijų miškai nėra pačios populiariausios grybavietės, į kurias plūsta ir miestiečiai.Vietos gyventojai tikriausiai moka elgtis atsargiau, nors stipresnis vėjo gūsis pakibusį medį gali bet kam numesti ant galvos”, – svarstė A.Strazdas. Girininkas baisėjosi. Daug neramiau Varėnos miškų urėdijai priklausančios ir vienos labiausiai nuo audros nukentėjusių Glūko girininkijos girininkui Vytui Važgiui. Jo valdos driekiasi palei kelią Vilnius–Varėna–Druskininkai, todėl su vietiniais grybautojais čia varžosi ir atvažiavę miestiečiai. „Kalbėk nekalbėjęs, bet žmonėms voveraitės brangiau už jų pačių galvą. Ačiū Dievui, kol kas niekas rimtai nesusižeidė. Pilnais krepšiais nešini žmonės braunasi pro pavojingai pasvirusius medžius, nors bet kurią akimirką jie gali ant jų nuvirsti. Bet dzūko ir su šautuvu neišvarysi iš miško, jei ten pilna grybų. Vietinius žmones prisikviesti tvarkyti išvartyto miško sunku, nes grybaudami jie gali daugiau ir truputį lengviau užsidirbti”, – kalbėjo girininkas. Viena V.Važgio pažįstama keturių asmenų varėniškių šeima per dieną pririnko 50 kilogramų voveraičių ir jas pardavusi gavo 300 litų. Voveraičių supirkimo kainos mažėja. Šiuo metu kilogramas voveraičių kainuoja 6 litus, prieš savaitę buvo 12–14 litų, o prieš porą savaičių supirkėjai mokėjo ir 19–20 litų. Šią vasarą grybus perdirbančios įmonės priverstos pasikliauti vietos grybautojais. Ankstesniais metais 80 procentų grybų jie įsiveždavo iš Rusijos ir tik 20 procentų sudarydavo vietinių miškų gėrybės. Šią vasarą sausros ir gaisrų nualintos centrinės Rusijos miškai tušti. „Palyginti su artimesniais ir tolesniais kaimynais, šią vasarą voveraičių dosnūs tik Lietuvos ir Latvijos miškai. Bet kiti grybai dar neauga”, – tvirtino bendrovės „A.Tarailos logistika” vadovas Alvydas Taraila. Visą Genovaitės RAFANAVIČIENĖS straipsnį "Grybautojams nė motais škvalo paspęsti spąstai" skaitykite 2010-08-27 dienraštyje "Lietuvos rytas" ...>>> | 
