Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 y. May 18 d., friday
Send friend   Print version
Reguliuos vilkų skaičių medžiodami

Aplinkos ministerija informuoja, kad remiantis mokslininkų rekomendacijomis šiais metais leidusi sumedžioti 60 vilkų. Mokslininkų atliktų vilkų populiacijos būklės nustatymo ir vilkų genetinių tyrimų išvadose konstatuojama, jog Lietuvoje vilkų skaičius siekia apie 250 individų.

Tai beveik optimalus dydis, kurį, mokslininkų siūlymu, dėl šiek tiek per didelio neigiamo poveikio gyventojams reikia sumažinti iki 230-240 vienetų.

Lietuvoje vilkų populiacijos būklė tiriama nuo 1934 m, kai buvo atliktos pirmosios jų apskaitos. Vilkų skaičiaus ir jų sumedžiojimo statistika pateikiama grafike.

Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį fiksuotas vilkų populiacijos didėjimas ne tik Lietuvoje, bet kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje. Ir šiandien Latvijoje gyvenantys apie 800 vilkų nuolatos didina šiauriniuose Lietuvos rajonuose gyvenančių vilkų skaičių. Jeigu Lenkijoje vilkų gausa nėra reguliuojama, tai Baltarusijoje tai planinga veikla. Todėl Lietuvos rytuose ir pietryčiuose vilkų pertekliaus nėra.

      Metai

          Vilkų skaičius

 Sumedžiota

1934

112

 

1939

248

 

1948

1723

 

1955

270

 

1960

104

 

1980

290

152

1990

350

122

1995

600

94

2000

545

48

2010

250

60

 2009 metais Lietuvoje natūraliam vilkų populiacijos didėjimui stabdyti buvo nuspręsta nušauti 40 vilkų. Šiemet dėl dažnėjančių gyventojų nusiskundimų ir remiantis mokslininkų rekomendacijomis kvota padidinta iki 60. Mokslininkų vertinimu, tai išspręs, ypač šiaurės Lietuvos rajonuose, dažnus nusiskundimus dėl vilkų sunaikintų naminių šunų, žalos naminiams gyvūnams (beje, šios žalos valstybė nekompensuoja).

Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, Lietuvos ekosistemoje vilkai yra aukščiausią pakopą užimantys plėšrieji žvėrys. Jų santykis su smulkesniais gyvūnais, ypač kanopiniais, dažnai naudojamas pavyzdžiu gamtoje esančiam balansui iliustruoti, o vilkai vadinami sanitarais. Šis jų vaidmuo gamtoje kai kada gali būti ypač svarbus reguliuojant kitų gyvūnų gausą ir užtikrinant populiacijų gyvybingumą. Tačiau toks idealizuotas vilko vaidmuo įmanomas tik ten, kur žmogus nesikiša į natūralią ekologinę gamtos piramidę.

Lietuvoje miškai užima apie trečdalį teritorijos ir tik maža miškų dalis auga be žmogaus įtakos. Todėl ir vilko, ir visų kitų miško gyvūnų populiacijos gali gyvuoti tik tokioje, žmogaus reguliuojamoje aplinkoje. Kadangi vilkas, kaip pavojų naminiams gyvūnams keliantis žvėris, turi atitinkamą visuomenės įvertinimą, tradicinis požiūris į jį yra neigiamas. Populiacijos reguliavimas leidžia iki nereikšmingų dydžių sumažinti neigiamus plėšrūnų veiklos padarinius.

Šaltinis: www.am.lt

 

Žymos
medžioklė, Vilkai, Paltanavičius
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Archive
comment

Name:
E-mail address:
  
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje AntiSpam
  comments: 1

Reguliuos vilkų skaičių medžiodami
Sort by: newest / best print all
 
29.10.2010 00:22 kita nuomonė print
spausdina bernardinai.lt

Vakar, lapkričio 27-ąją, Aplinkos ministerija išplatino pranešimą apie vilkų populiacijos Lietuvoje būklę. Pranešime teigiama, kad mūsų šalyje gyvena apie 250 vilkų ir tai esąs beveik optimalus dydis, kurį, tų pačių mokslininkų siūlymu, dėl šiek tiek per didelio neigiamo poveikio gyventojams, reikia sumažinti iki 230-240. 2010 metais Lietuvoje leista nušauti 60 vilkų, pernai - 40.

Ministerijos išplatintą pranešimą paprašėme pakomentuoti laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorių, Jungtinės nevyriausybinės vilkų apsaugos tarybos pirmininką Andrių Gaidamavičių:

- Šis Aplinkos ministerijos pranešimas verčia ir juoktis, ir verkti. Tai, kad tokie sprendimai priimami 2010-aisiais, kuriuos Jungtinės Tautos paskelbė Biologinės įvairovės metais, šiai ministerijai garbės tikrai nedaro. Norisi paklausti, kada gi vilkų žala ūkininkams buvo nereikšminga ir ar kada nors vilkų medžioklė padėjo ūkininkams išvengti nuostolių? Taip, vienu metu sovietmečiu vilkų buvo likę labai mažai, buvo kilusi grėsmė prarasti juos kaip rūšį. Tačiau populiacija atsistatė. Atsistatys ir po šio Aplinkos ministerijos smūgio. Siekiama labai paprasto tikslo - palikti jų kiek galima mažiau, tik veislei. O visą kitą visagalis žmogus esą sureguliuos - kanopinių žvėrių, bebrų skaičių, žvėrių platinamas ligas ir t. t. Tokiu atveju vilko vaidmuo ekosistemoje ne didesnis nei zoologijos sode.

Ar ūkininkai po šio pašaudymo galės būti ramūs? Netikiu tuo. Mes siūlėme kitą išeitį - aprūpinti ūkininkus naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, visų pirma specialios veislės aviganiais, kurie patikimai saugo gyvulius tiek nuo keturkojų, tiek nuo dvikojų plėšrūnų. Yra ir daugiau naminių gyvulių apsaugos priemonių. Tačiau iš valdžios institucijų nėra jokio noro tuo rūpintis. Maža to, Aplinkos ministerijos pareigūnas Selemonas Paltanavičius kartą mūsų paklausė, ar mes mokėsime ūkininkams kompensacijas, jeigu mūsų priemonės nepasiteisintų. Mes tas priemones dabar bandome, kitose šalyse jos duoda gerų rezultatų, netikiu, kad šiuo požiūriu mūsų vilkai kitokie. Tuo tarpu savo priemonėms Aplinkos ministerija neteikia jokių garantijų, bet ir kompensacijų išmokėti nesiruošia. Noriu, kad visi Lietuvos ūkininkai tai įsidėmėtų. Nemokėti jiems kompensacijų nusprendė pati Aplinkos ministerija. Ir vilkas yra vienintelė gyvūnų rūšis, kurios žala nekompensuojama. Nes jeigu prireiktų kompensuoti, tai sumos būtų milžiniškos. Tada išties reikėtų galvoti, ką čia padarius, kad ta žala sumažėtų, t. y. pagaliau pradėti taikyti naminių gyvulių apsaugos priemones.

O dabar Aplinkos ministerijai labai patogu prisidengus vilkų skaičiaus reguliavimu nemokėti jokių kompensacijų, nors abejoju, ar ūkininkams pateikus ieškinį, ministerija sugebėtų teisme apsiginti. Jie vilkus šaudo dėl vienintelės oficialios priežasties - kad „iki nereikšmingo dydžio“ sumažėtų vilkų žala ūkininkams. Naiviai įsivaizduojama, kad tas iš piršto laužtas optimalus Lietuvai 200 vilkų skaičius nedarys žalos. Vilkai yra mėsėdžiai ir tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, jie tiesiog priversti eiti į ganyklas, nes pavieniai likę jie negali susimedžioti jokio stambesnio laukinio grobio. Tokia mūsų gamtos sandėlio vedėjų atliekamo reguliavimo pasekmė. Ir viskas vardan to iškrypėliško noro savo viloje pasikabinti dar vieną vilko kailį. Vilkai neišnyks, bet jų šaudymas yra visiškai beprasmis ir nešvarus reikalas.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
Back
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Announcements
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Naujienų prenumerata
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. pašto adresas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

In total: 4810256
Today: 928
Online: 17
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.