Forest Owners Association of Lithuania - Articles : Valstybės kontrolė: daugumos urėdijų ir GMU veikla yra nepakankamai efektyvi

„Daugumos valstybinius miškus valdančių urėdijų ir jų veiklą koordinuojančios Generalinės miškų urėdijos veikla yra nepakankamai efektyvi, - teigia 2010-04-23 valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, susipažinęs su audito ataskaita, kurioje vertinta, ar efektyviai valdomi valstybei priklausantys miškai. - Jei nuostolingai dirbančių urėdijų skaičius ir toliau augs, jos gali nebesugebėti tinkamai atlikti pavestų funkcijų“.

Audito ataskaitoje pažymima, kad Miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija neatnaujinta nuo jos paskelbimo 2002 m., todėl neatsižvelgiama į per aštuonerius metus įvykusius esminius Lietuvos ūkio pokyčius. Be to, valstybės institucijoms vis dar galutinai neapsisprendus dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus, lieka neįgyvendintas strategijos tikslas - pertvarkyti ir optimizuoti valstybinių miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemą. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad valstybės miškų ūkio politikos kryptis turėjo nustatyti Seimas, tačiau, viršydamas kompetenciją, 2002 m. jas nustatė aplinkos ministras.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad iš trijų Baltijos valstybių Lietuvos urėdijos už parduotą medieną gauna mažiausiai pajamų, o sąnaudos yra didžiausios. Nustatyta, kad 2003-2008 m. pardavus 1 kub. m medienos, gautas pelnas Lietuvoje buvo nuo 3 iki 12 kartų mažesnis negu Latvijoje ir iki 2,5 karto mažesnis negu Estijoje. Be to, 42 Lietuvos urėdijose dirba daugiausia darbuotojų iš visų trijų Baltijos valstybių. Panašų valstybinių miškų plotą turinčioje Estijoje valstybinius miškus prižiūri du kartus mažiau specialistų nei Lietuvos urėdijose. Tuo tarpu Latvijos valstybinių miškų plotas yra daugiau nei penktadaliu didesnis, tačiau juos prižiūri šiek tiek mažiau darbuotojų nei Lietuvoje.

Visose trijose Baltijos valstybėse valstybinius miškus prižiūrinčios įmonės valstybei moka papildomus atskaitymus. Lietuvoje 2003-2008 m. nustatyti 5 proc. papildomi atskaitymai buvo mažiausi iš trijų Baltijos valstybių. Todėl į Lietuvos biudžetą kasmet surinkta keliskart mažiau įmokų nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos biudžetą 2003-2008 m. papildydavo 13-23 mln. Lt papildomų atskaitymų, Estijos, parduodančios mažiau medienos nei Lietuva, - 52-61 mln. Lt, o Latvijos, lenkiančios Lietuvą parduodama mediena, - 92-143 mln. Lt.

Pasak valstybinių auditorių, Lietuvos urėdijos nevienodai efektyviai naudoja turimus išteklius, todėl skirtingų urėdijų parduodamos medienos kaina skiriasi daugiau nei trečdaliu, o jos paruošimo sąnaudos - iki 42 proc. 2008 metus nuostolingai baigė Nemenčinės ir Zarasų urėdijos, o 2009 metus - Ignalinos, Šalčininkų, Ukmergės, Utenos ir Zarasų urėdijos.

Dalis urėdijų nepakankamai efektyviai panaudoja medienos ruošos mechanizmus, kurių įsigijimo vertė - apie 80 mln. Lt. Auditoriai nustatė, kad 2007-2008 m. nustatytų minimalių medienos išvežimo normų neįvykdė apie 30 proc. urėdijų turimų medienai išvežti skirtų transporto priemonių. Nors turimą techniką urėdijos naudojo nepakankamai efektyviai, Druskininkų, Jurbarko, Kauno, Kretingos, Prienų ir Tauragės urėdijos įsigijo dar 7 naujas medienos transportavimo priemones.

Valstybiniai auditoriai turėjo priekaištų ir dėl nepakankamai rezultatyviai naudojamos informacinės sistemos „Miško skaita“, kuriai kurti ir įdiegti panaudota 2,5 mln. Lt. Nors informacinė sistema pradėta naudoti 2004 m. pabaigoje, tačiau Generalinė miškų urėdija, užsakiusi informacinę sistemą, iki šiol ja nesinaudoja, miškų urėdijos naudojasi ne visomis šios sistemos funkcijomis.

Nustatyta, kad 2009 m. kai kurios miškų urėdijos netaikė sankcijų įmonėms už nevykdomus įsipareigojimus nupirkti sutartą medienos kiekį, todėl nebuvo išieškota iki 2 mln. Lt baudų. Generalinė miškų urėdija neišreikalavo, kad urėdijos įsipareigojimų nevykdantiems pirkėjams taikytų sankcijas.

Valstybės kontrolė pažymi, kad vėluojama atlikti valstybinių miško žemės sklypų kadastrinius matavimus, įregistruoti juos valstybės vardu ir perduoti patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Miško žemės ir miško vertės neapskaičius finansinėse ataskaitose, valstybė nežino, kiek ir kokios vertės turto ji turi.

Valstybės kontrolė šalies Vyriausybei rekomendavo parengti teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų, kad valstybei priklausantys miškai ir žemė būtų apskaityta finansinėse ataskaitose, bei pakeisti Miškų įstatymą, nustatant miškų ūkio politikos kryptis. Taip pat rekomenduota patvirtinti miškų ūkio strategiją, kurioje būtų aptarti miškų valdymo tobulinimo ir veiklos efektyvumo didinimo klausimai, priimti sprendimus dėl optimalaus miškų urėdijų skaičiaus. Aplinkos ministerijai pasiūlyta įvertinti, kaip Generalinė miškų urėdija koordinavo ir kontroliavo urėdijų veiklą. Generalinei miškų urėdijai nurodyta koreguoti medienos kirtimų ir pardavimų apimtis pagal medienos rinkos tendencijas, pradėti naudoti informacinę sistemą „Miško skaita“, pateiktos rekomendacijos tobulinti kitas veiklos sritis.

Papildoma informacija:
Mindaugas Milčiūnas, 2-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotojas, (8 5) 266 6863

Valstybinio audito ataskaitą "Valstybinių miškų ūkio veikla" skaitykite čia...>>>

*********************************************************************
Informacija leidėjams:

Lietuvos miško žemės plotas 2009 m. sausio 1 d. buvo daugiau nei 2 mln. ha, užėmė 32,9 proc. šalies teritorijos. 2008 m. valstybinių miškų plotas buvo 1,1 mln. ha. Miško ūkyje ir medienos, medienos dirbinių pramonėje 2008 m. sukurta 3,6 mlrd. Lt šalies bendrojo vidaus produkto. Miškų urėdijose dirba daugiau negu 4400 darbuotojų. 42 miškų urėdijos, valdydamos valstybės joms patikėtą 230 mln. Lt kapitalą (be žemės ir miško vertės), uždirba apie 500 mln. Lt pajamų ir patiria apie 400 mln. Lt išlaidų. Generalinei miškų urėdijai išlaikyti iš valstybės biudžeto 2009 m. skirta 2,3 mln. Lt (2008 m. skirta 30 proc. daugiau).