Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 y. May 18 d., friday
Send friend   Print version
Visuomeninė kraštotvarkos draugija žeria kritikos Miškų įstatymo "tobulintojams"

Privačių miškų savininkai (jų yra virš 242 tūkst.) tikisi, kad  keičiant Miškų įstatymą bus atsisakyta pataisų ir papildymų , kuriomis akivaizdžiai siekiama įteisinti perteklinius apribojimus disponuoti turima nuosavybe ir tęsti Lietuvos kaimo naikinimą,- teigiama Visuomeninės kraštotvarkos draugijos (VKD) pirmininko Romo Kiltinavičiaus kreipimęsi Seimui ir Prezidentei.

Ši valdžios institucijų pozicija nesunkiai nustatoma susipažinus su LR Seimo  2011-03-29, 2011-03-31, 2011-04-12 ir 2011-04-17 Miškų įstatymo pataisų ir papildymo stenogramomis, Prezidentės dekretu, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintas svarstyti Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas NrXIP-1649 GR.

Stebina tai, kad miškų urbanizavimo fobijų ideologai ir konstruktoriai – Lietuvos žaliųjų judėjimas (R.Braziulis), judėjimas „Už gamtą“ (A. Knystautas) ir jų vėliavnešė LRS narė A.Stancikienė nuteikė nemažą LRS narių dalį  ir Jos Ekscelenciją priimti kenksmingas privačių miškų savininkams ir Lietuvos žmonėms Miškų įstatymo pataisas. Keista, kad buvo remiamasi ne realia statistine medžiaga ir tautos tradicijomis, o įvairiomis emocijomis ir spėlionėmis apie galimą miškų sunaikinimą. Manome, kad tokią LRS darbo praktiką, kai gaištama galybė laiko LRS komitetuose, departamentuose ir LRS posėdžių metu svarstyti dirbtinai sukeltoms problemoms, būtina ryžtingai keisti. Tas blaškymasis, kurį stebėjome anksčiau minėtų posėdžių metu, labai blogai vertinamas Lietuvos visuomenėje. LRS pirmininkė I. Degutienė ir jos pavaduotojai privalo neleisti tokios betvarkės, kai neargumentuotai kalba LRS nariai, kai balsuoja vos pusė LRS narių, kai vis auga susilaikančiųjų skaičius ir kt. Juk tokie „žaidimai“ kainuoja šimtus tūkstančių Lietuvos biudžeto litų. Mus neramina žinios, kad ir Prezidentūroje yra pareigūnų, kurie išankstiniu būdu siekia įtakoti LRS priimamų įstatymų pataisas.

Didelė, argumentuota ir vieša daugelio nevyriausybinių organizacijų medžiaga minimo Miškų įstatymo klausimu buvo daug kartų teikiama LRS vadovams, LRS Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai, taip pat ir Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, bet rimtesnio nagrinėjimo ar vertinimo nesulaukta.

                      Prašome Lietuvos Respublikos Prezidentę ir LR Seimą:

                      1. Nutraukti tolesnius svarstymus 2011-05-17 LRS priimto ir Prezidentės 2011-05-31 grąžinto pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą  NrXIP-1649 GR, kaip savo esme prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

                      2. Inicijuoti naujo Miškų įstatymo, atitinkančio Lietuvos visuomenės interesus ir ES nuostatas, rengimą.

                    
Pagarbiai,

Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pirmininkas
Romas Kiltinavičius

Žymos
Miškų įstatymas, Konstitucija, Braziulis, Seimas, VKD, privati nuosavybė, Stancikienė, Kiltinavičius, Prezidentė, Knystautas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Archive
comment

Name:
E-mail address:
  
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje AntiSpam
  comments: 9

Visuomeninė kraštotvarkos draugija žeria kritikos Miškų įstatymo "tobulintojams"
Sort by: newest / best print all
 
15.06.2011 18:31 noriu tik turto paėmimo,nusavinimo akto ir NACION print
Jei Udrėnas kalba, jog Prezidentė teigia, kad miškai yra tautos turtas tai-NACIONALIZACIJA.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
15.06.2011 11:00 pritariu print
Teisinga kritika. Reikia dar griežčiau
O vakar Udrėnas nusikalbėjo totaliai:
http://www.ziniur.lt/player.php?show_id=4&date=2011-06-14&mp3=255668
Vote Very bad Bad Average Good Very good
15.06.2011 10:40 Išvaryti iš namų print
Kas galėjo pagalvoti kad taip susidoros laisvoj lietuvoj, vien dėl to, kad teko grąžinti teisėtam savininkui sovietų nusavintą žemę.Juk taip nenorėjo grąžinti, matyt,dėl to vėl siekiama nusavinti prisidengiant viešuoju interesu...Istorija kartojasi...
Vote Very bad Bad Average Good Very good
15.06.2011 00:11 Miškų įstatymo klausimu print
“Be abejo, vienareikšmiškai”, – į klausimą, ar tebepalaiko savo teiktą Miškų įstatymą, atsako Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Pagal tai, ko prezidentės patarėjo, pristačiusio veto, klausinėjo Seimo nariai, J.Šimėnas susidarė nuomonę, kad prezidentė “arba buvo suklaidinta, arba jai pateikta neteisinga informacija, arba kažkas siekia kažkokių tikslų”. “Privatūs miškai tesudaro 38 proc., žmonėms grąžinta jų nuosavybė, o daryti joje nieko neleidžiame”, – argumentuoja J.Šimėnas.

Vis dėlto įstatymo autorystės jis kratosi. Taip, jis buvo darbo grupės, pagal keletą projektų rengusios vieną įstatymą, vadovas, tačiau pirminė idėja priklausanti ne jam. Miškų įstatymo projektų variantus buvo pateikę aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Seimo nariai Audrius Endzinas, Artūras Zuokas, Bronius Bradauskas, Rimantas Sinkevičius, Edmundas Pupinis, Danutė Bekintienė, o kiek dar prisiūlyta po to.

D.Bekintienė, anot jos pačios, “miškų mergaitė iš Dzūkijos”, aršiai priešinasi, kad miškai netaptų statybvietėmis, bet pritaria, kad ne didesniuose nei 20 arų sklypuose, kuriuose, pagal archyvinius dokumentus, iki karo buvusios sodybos, reikia leisti jas atkurti, juolab kai kur tada miško dar ir nebuvę.

E.Pupinis taip pat už, nes dabar savininkai turi prievolę mišką tvarkyti, bet savo sklype negali nė pernakvoti.
Tačiau prezidentės nuomonė priešinga. Ji sako negalėjusi leisti, kad iš žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip atsitiko su gražiausiomis Lietuvos paežerėmis ir paupiais. Šią savaitę Seime paaiškės, ar prezidentė įtikino parlamentarus.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
14.06.2011 20:11 R.Kuodis sako, kad print
...emigraciją lemia ne vien ekonominės priežastys, bet ir moralinis, politinis klimatas valstybėje – socialinis neteisingumas, korupcija, dvejopi standartai „išrinktiesiems” ir paprastiems mirtingiesiems.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
14.06.2011 10:56 kaimietis print
Taipat statybos istatyma reikia keisti,jeigu norima sustabdyti kaimo naikinima.Reika kaime nuosavoje zemeje leisti be visokiu pertekliniu reikalavimu pasistatyti,remontuoti,rekonstruoti nesudetingus statinius,ir su ukine veikla susijusius ukinius pastatus.O tai dabarinio statybu istatymo kaikurie pertekliniai reikalavimai man primena reketininku reikalavima susimoketi,jeigu nesusimoki tai gali ir nugriauti.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
14.06.2011 10:48 ui print
Be ivairiu draudimu,reguliavimu,pertekliniu reikalavimu tikriausiai nebus isiversta,nes jeigu minetu dalyku nebus,tai nebus galimybes paimti kysi.Nors draudziant,baudziant reguliuojant,neleidziant,griaunant ir padidintu korupcija uztai klanams jisai patogus.Logiskai mastant zalieji radikalai turetu atstovauti klanu interesus.Tik man labai neaisku kodel taip pataikauja prezentura zaliosioms torpedoms,kad istatymas grazinamas i seima?Kodel negerbiama privatine nuosavybe lietuvoje ir jos turetojai zmones?.Gal todel zmones neapsikente neteisybes ir evakuojasi is Lietuvos?Idomu kieno interesus apgins seimas ir prezidentura,simtu tukstanciu zmoniu,ar keleta nezinia kam tarnaujanciu zaliuju radikalu norus?
Vote Very bad Bad Average Good Very good
14.06.2011 10:42 tremia nuo savo žemės print
Anksčiau sovietai į Sibirą trėmė, o dabar sava valdžia grįžusiems savo žemėje, mišku užžėlusioje, sodybų atkurti neleidžia.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
14.06.2011 10:40 Gedulo ir vilties dieną print
1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.
Vote Very bad Bad Average Good Very good
Back
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
Announcements
 
PARAMA LMSA VEIKLAI


AKTUALU !!!
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Naujienų prenumerata
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. pašto adresas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS




Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

In total: 4810327
Today: 999
Online: 16
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.