Povilas Budvytis, Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas, teigė, kad šiuo metu rajone yra apie 1200 bebrų padarytų užtvankų. Bebrus, apsigyvenusius nuo potvynių gyventojus saugančiuose pylimuose, stengiamasi visokiais būdais išnaikinti, bet...

Pasak P. Budvyčio, trūksta lėšų tokiems darbams. „Vienos bebravietės išardymas ir tos vietos sutvarkymas kainuoja keletą tūkstančių litų, todėl jau trejus metus su bebrais „nebekariaujame" ir ūkininkams niekaip pagelbėti nebegalime", - apgailestavo P. Budvytis. Ką bekalbėti apie žaladarių žvėrelių naikinimą, jei ir polderiams eksploatuoti nebepakanka lėšų... Šiemet melioracijos ir polderinių sistemų eksploatacijos darbams Šilutės rajone vykdyti skirta tik 2324,6 tūkst. Lt. Pernai ši suma buvo kur kas didesnė - 3223,6 tūkst. Lt.

Madingi dabar yra šūkiai „Užmušk bebrą - išsaugok medį!", „Bebrai Lietuvoje - nepelnyta Dievo rykštė". Bet šie žvėreliai ir toliau kelia šiurpą miškininkams, ūkininkams, kelininkams, žuvininkams, melioracijos įrenginiams. „Bebreną" situaciją mūsų šalyje galima palyginti su kažkada buvusiu triušių antplūdžiu Australijoje.

Lietuvos teritorija nuo senų laikų buvo natūralaus bebrų paplitimo arealo centre. Tad ir šiandien mūsų šalis tebėra kaip gausiausių ir labiausiai klestinčių šių žinduolių populiacijų Europoje turėtoja.
Gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, bebrų populiacija pastaruoju metu Lietuvoje yra itin gausi - priskaičiuojama apie 40 tūkst. bebraviečių. Vienoje bebravietėje gali gyventi nuo 3 iki 15 bebrų, tad dabartinis šių graužikų skaičius Lietuvoje gali būti įspūdingas. Pastaraisiais metais jie įsikuria ne tik natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir melioracijos grioviuose, tvenkiniuose.

Ekologų skaičiavimais, po kelerių metų Lietuvoje bus pasiekta kritinė bebrų populiacijos riba ir jie pradės masiškai keltis į miestų kanalizacijas, šiukšlynus, parkus. Vienas bebras per savo gyvenimą nugraužia apie 500 medžių, kuriems išauginti reikia 50 metų.

Medžiotojai rimtų problemų nemato

Jeigu bebrai gyvena medžioklės plotuose ir daro žalą, pirmiausia už jų padarinius yra atsakingi tuose plotuose šeimininkaujantys medžioklės klubai. Jokių priemonių dėl bebrų daromos žalos nesiimantiems medžiotojams gali būti netgi sustabdytas leidimas medžioti. Pasak Šilutės r. medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Stanislovo Būdvyčio, pastaraisiais metais medžiotojų klubai problemų su ūkininkais dėl bebrų daromos žalos neturi.

„Tegul ūkininkai išsivalo griovius, nusišienauja pievas, išsikerta krūmus ir nebebus bebrams ką nešti. Kai rusų laikais būdavo švarūs kanalai, nė vieno bebro ten negalėjai rasti", - patarė S. Būdvytis.

Štai Lapalių kaime (Saugų sen.) vieno ūkininko galvijai turi nuardę melioracijos griovio šlaitus, pievose yra prižėlę daugybė krūmų, tai bebrai ir darbuojasi tokioje vietoje, t. y. stato ten užtvankas. Iki artimiausio miško apie du kilometrus, tad bebrai tikrai neitų tokį didelį atstumą ir neneštų iš ten medienos užtvankai griovyje statyti.

„Šiemet bebrų kailiams ir mėsai atsirado paklausa, todėl problemų su šiais graužikais nebebus, - teigė S. Būdvytis. - Žiūrėjau medžioklės lapus - per mėnesį vienas medžiotojas nušauna iki 16 bebrų. Tai yra pora bendruomenių, nes bebrų šeima kartu gyvena ir su antramečiais vaikais."
Nebyli kova tęsiasi...

Pagal statistiką, per metus sumedžiojama tik apie 10 proc. bebrų populiacijos, o tai, kaip sakoma, tėra tik lašas jūroje. Bebrai vis užtvenkia laukų ir tarpumiškių kanalus. Žemdirbiai drasko bebrų įrengtas užtvankas. Žvėreliai iš naujo pradeda užtvankų statybas. Ir nebyli kova vėl tęsiasi...

Šilutės miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Romas Gečas apie bebrus nėra tokios geros nuomonės kaip medžiotojai... Pasak R. Gečo, pernai Švėkšnos seniūnijoje palei Veiviržos upę bebrai išgriaužė, t. y. ant žemės suguldė apie 15 arų 20-ies metų amžiaus ąžuolyną. Kintų girininkijoje praėjusiais metais ir šiemet bebrai sugraužė daug drebulių. Pasitaiko, kad net spygliuočius - egles ir pušis - jie graužia...

„Statydami bebravietes šie žvėreliai užtvenkia griovius, todėl nebefunkcionuoja melioracijos įrenginiai, užpelkėja miškai. Tokie atvejai dažni Kintų ir Žemaitkiemio girininkijų teritorijose. O dėl vandens pertekliaus džiūsta miškai, neįmanoma ten privažiuoti. Paprasčiausia būtų bebrus tokiose vietose išmedžioti, bet tai padaryti sunku, nes aktyvūs jie būna naktimis, o šviesiu paros metu slepiasi. Medžioklės taisyklės draudžia bebrus medžioti pasišviečiant prožektoriumi. O gaudyti spąstais negalima todėl, kad į juos gali pakliūti ūdros, kurios yra įrašytos į Raudonąją knygą", - pasakojo R. Gečas.

Neseniai R. Gečas parašė raštą Generalinei miškų urėdijai: „Siūlau leisti bebrus medžioti apšviečiant medžiokliniu prožektoriumi, kurių šviestuvas pritaisytas prie šautuvo, o maitinamoji baterija nešiojama. Bebrų medžioklės terminą pakeisti, leisti medžioti nuo rugpjūčio 1 d. iki kovo 1-osios."

Pagal galiojančias taisykles, dabar bebrus medžioti galima iki balandžio 15 d. Todėl vienu motyvų R. Gečas nurodo tai, kad paskutinėmis termino (balandžio 1-15 d.) dienomis sumedžiotos bebrų patelės savo kūne nešioja jau išsivysčiusius bebriukus. Pasak R. Gečo, sutrumpinus tą terminą bebrų medžioklė būtų humaniškesnė, o dabar, nors ir medžiojant visais leistinais būdais, jų daroma žala vis tiek didėja. Ir tų žaladarių veiklos pabaigos nematyti...