Kasmet į mūsų miškus planuojama paleisti po dešimt lūšių. Lietuva pradėjo vykdyti lūšių populiacijos atkūrimo programą, tam per 2007-2013 m. numatant panaudoti 5 mln.Lt. Pasak gamtininkų, žmonės gali būti ramūs: grybauti ir uogauti bus saugu kaip ir iki šiol - lūšys žmogui nesirodo.
Apie tai išsamiai informuoja dienraščio "Lietuvos žinios" 2008-07-29 žurnalistė Jūratė Mačiulienė straipsnyje "Į Lietuvos miškus sugrįš lūšys"

Lūšis - labai atsargus gyvūnas, gali būti, kad ne kartą jums grybaujant už keliolikos metrų drybsojo, tačiau nė nemanė rodytis. "Ji nėra tokia kvaila, kad nepasitrauktų iš kelio išgirdusi mišku einantį žmogų", - sakė gamtininkas Selemonas Paltanavičius. - Tai labai atsargus gyvūnas. Gali būti, kad per šimtą metrų nuo kokios pamiškės sodybos gyvena, o žmogus nė karto nėra jos matęs. Lūšies miške neįmanoma pamatyt."
Ekologijos instituto tyrimų duomenimis, dabar Lietuvoje jų kartu su jaunikliais gali būti apie 40-80. Puikią reakciją ir miklų šuolį turinčiam plėšrūnui miške grobio užtenka, ne badmetis, šis žvėris gali pramisti ir pasigauti ką tik nori - kėkštą, stirną ar voverę. 

Skola gamtai

"Gyvūnų veisimas prasideda ne nuo idėjos, ne nuo pinigų ar projektų, o nuo tokių gerųjų keistuolių kaip eigulys Petras Dabrišius, jau penkiolika metų Ubiškių girininkijoje įkurtame "Žvėrinčiuje" (Telšių rajone) auginantis daugybę gyvūnų, - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento specialistas S.Paltanavičius. - Jei nebūtų tokio gyvūnams atsidavusio žmogaus, nieko gero nebūtų galima tikėtis. Na, įrengtume aptvarą, atvežtume lūšių, pasamdytume prižiūrėtoją. Tačiau jei žmogui žvėrys ne itin rūpės, jie išmirs."

Telšių miškų urėdijai priklausantis "Žvėrinčius" dabar dalyvauja iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamoje lūšies populiacijos atkūrimo programoje. Tikimasi, kad jau greitai kasmet į laisvę bus galima išleisti po dešimt lūšių. P.Dabrišiaus nuo 2005 metų prižiūrimos lūšys jauniklių jau atsivedė antrą kartą (jos veda kas antri metai).

Lūšių populiacijos atkūrimas Lietuvos miškuose - mūsų šalies įsipareigojimas ES. Pasak eigulio, kažkada dėl žmogaus kaltės šie žvėrys iš mūsų miškų išnyko, dabar atėjo laikas atiduoti gamtai skolą. Dėl skanios mėsos daug jų išmedžiojo brakonieriai.

Kaip pasakojo S.Paltanavičius, kažkada, kai kunigaikščių miškuose buvo leidžiama medžioti visiems, sumedžiotos lūšies kailį buvo leidžiama pasilikti, o mėsą reikėdavę pristatyti į kunigaikščio dvarą.

"Dabar padidintos baudos gal sustabdys brakonierius, - sakė gamtininkas. - Kai prieš dvejus metus Joniškio rajone brakonieriai nušovė dvi lūšis, atsipirko kelių šimtų litų baudomis. Dabar bauda už nušautą lūšį - 15 tūkst. litų."

Slovėnai pirmieji

"Pirmieji lūšis į savo miškus grąžino slovėnai, - pasakojo S.Paltanavičius. - Prieš keturiasdešimt metų Slovėnijos kalnuose lūšių nebuvo. Slovėnai pradėjo pirkti jas iš zoologijos sodų, o paskui pripratintas išleisdavo į laisvę. Dabar jų miškuose jau gyvena apie 600-700 lūšių. Per trisdešimt metų populiacija buvo dirbtinai suformuota. Ir lenkai per penkiolika pastarųjų metų lūšių populiaciją atkūrė Kampinoso nacionaliniame parke, kuris yra 50 km nuo Varšuvos. Čia jau nuo XIX a. lūšys buvo visiškai išnykusios, visi šias buvusias nuolatines gyventojas buvo ir pamiršę. Lenkai pastatė miške voljerų, iš zoologijos sodų pirko gyvūnus, kuriuos apgyvendinę voljeruose pripratino prie miško, paskui padarė kopėčias, kad lūšys kada užsimaniusios galėtų išeiti į mišką, o panorėjusios vėl sugrįžti. Po kurio laiko jos jau ir negrįždavo."

Kad negrėstų kraujomaiša

Dabartinė Lietuvos lūšių populiacija (40-80) yra per maža, kad jos galėtų normaliai daugintis, gresia kraujomaiša, tad gamtininkai tikisi populiaciją kiek išgryninti kasmet į laisvę išleisdami po dešimt voljeruose užveistų jauniklių. "Reikia taisyti savo klaidas. Kaip ir iškirstą mišką atsodinti, taip ir lūšis į miškus sugrąžinti", - sako S.Paltanavičius.

Tačiau sumanę šiuos žvėris gausinti kitokiu būdu nei slovėnai ar lenkai, pirks ne iš zoologijos sodų (ten dažniausiai yra įvairių mišrūnų, hibridų, porūšių), bet patys voljeruose veis genetiškai grynų rūšių lūšis. Į laisvę išleis jau pasirengusias gyventi miške, kad kuo mažiau jų žūtų. Tam, pasak S.Paltanavičiaus, skirta lėšų iš ES struktūrinių fondų. Iš viso biologinei įvairovei išsaugoti skirta 46 mln. litų, apie 5 mln. iš šios sumos galės būti panaudota lūšies populiacijai atkurti 2007-2013 metais. Dabar Lietuvoje yra penki lūšių veisimo centrai, "Žvėrinčiuje" - pats stipriausias. Šiemet į eigulio P.Dabrišiaus valdas bus atvežtos dar trys lūšys - dvi iš Stokholmo, viena iš Rygos.

******************************

Visą tekstą skaitykite dienraštyje "Lietuvos žinios" 2008-07-29 Jūratės Mačiulienės straipsnyje "Į Lietuvos miškus sugrįš lūšys"