Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Miškai
Naujienų srautas
Politika
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
Vyriausybės užmojai pertvarkyti valstybės įmonės sukėlė naują debatų audrą apie ūkininkavimą miškuose

Per vasarą Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti valstybės įmonių pertvarkymo planą, kad jos pagaliau pradėtų dirbti skaidriau ir efektyviau – tarytum biržoje listinguojamos bendrovės. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis abejoja, ar reformą pavyks įgyvendinti.
Ryžtingai nusiteikęs premjeras  Andrius Kubilius  tvirtina Vyriausybę sieksiant, kad valstybinės įmonės veiktų kaip ūkiniai, o ne kaip politiniai subjektai. Vyriausybės netenkina Lietuvoje paveldėta situacija, kuomet valstybinės įmonės valdomos kaip socialistinis turtas bandant ieškoti galimybių kaip politiškai veikti tokio turto valdymą. „Valstybės įmonės dažnai yra tiesiog politikų karšyklos“, – mano ir R.Kuodis ir lygindamas su Švedijos valstybiniais miškais, žeria priekaištus valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms dėl prasto valstybinio turto panaudojimo. Ekonomistas antrina žinomam britų savaitraščiui "The Economist"   2010-07-15 rašiusiam, kad puikus prasto valstybės turto valdymo pavyzdys Lietuvoje – miškų ūkio sektorius. Gi urėdai atkerta, kad jie dirbantys ne prasčiau už švedus, tik reikia skaičius teisingai sudėlioti.


Didelius debatus sukėlė Ūkio ministerijos užsakymu atlikta apžvalga "Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009", paskelbta Vyriausybės tinklalapyje.

Iki šiol glaudžiai su Generalinės miškų urėdijos vadovybe bendraujantis buvęs Seimo narys miškininkas ir ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius gina urėdijas. Jis kaltina šališkumu ir nekompetencija Valstybės kontrolę tvirtindamas, kad Valstybės kontrolės auditoriai labai rimtas išvadas daro lygindami iš esmės nelygintinus dalykus. Jų nustatytus urėdijų veiklos neefektyvumo ir valstybės turto švaistymo faktus straipsnio autorius vadina tikru valdžios ir visuomenės klaidinimu.

Kretingos urėdas Antanas Baranauskas mano, kad nėra prasmės gretinti Lietuvos miškininkystę su Švedijos. Pasak urėdo, dauguma šios miškų yra pramoniniai. O mūsiškiai - agrariniai, nemažai jų šlapi, tokiuose ūkininkauti sunkiau ir sąnaudos didesnės. Be to, skirtingai negu Švedijoje, nemažą Lietuvos girių sudaro saugomos teritorijos, kurioms prižiūrėti tenka išleisti daug lėšų, o kertama ten mažai. Į šią aplinkybę ekspertai neatsižvelgė.

Ekonomisto R.Kuodžio vertinimai pateikiami naujienų portale Alfa.lt Marijaus Širvinsko straipsnyje  "Kodėl švediška mediena 23 kartus pelningesnė nei lietuviška?"

Dienraštyje "Lietuvos žinios" žurnalisto Felikso Žemulio pokalbis su ekonomistu K.Jaskelevičiumi, Generalinio urėdo pavaduotoju Z.Truskausku ir Kretingos urėdu A.Baranausku publikuojamas 2010-07-26 straipsnyje "Lietuva mokysis iš Singapūro" 

Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinė apžvalga skelbiama adresu: www.lrv.lt/en/news/review/ (angliška ir lietuviška versijos).

 

Žymos
valstybiniai miškai, reforma, urėdijos, R.Kuodis, Z.Truskauskas, K.Jaskelevičius, A.Baranauskas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 25

Vyriausybės užmojai pertvarkyti valstybės įmonės sukėlė naują debatų audrą apie ūkininkavimą miškuose
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2010-08-04 09:02 Dar citata, spausdinti
iš urėdienės V.Eismontienės kalbos "mano vairuotojas, mano buhalteris". Potekstėje supraskit "mano UAB" miškų urėdija.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-08-03 11:59 geriausia citata spausdinti
Labiausiai patiko Radviliškio urėdo Eismonto pasakymas: ...Mes esame Vyriausybės atstovai vietose...
Aukštai kabina:)
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-08-03 11:24 Paskaitykite spausdinti
Šios dienos GMU tinklapyje Radviliškio urėdas Eismontas giriasi,kad dabartinė miškų valdymo sistema labai gera,efektyvi,labai daug mokesčių už medieną mokama i biudetą.Be to, labai daug lėšų ,gautų už iškirstą medieną skiriama miškų atsodinimui,priešgaisrinei priežiūrai,todėl valstybei už padruotą medieną mažai ir belieka.Sena dainelė - tarsi keli pastatyti suoliukai ar pavėsinės suryja visą urėdijų pelną, kurio valstybė už savo mišką ir negauna.Bet inteerviu pabaigoje urėdas prasitaria: įveista, atkurta kiek tai ha miško, VISKAS IŠ ES PARAMOS LĖŠŲ !". TAIGI, PAGALIAU IŠSIDAVĖ ,KAD MIŠKŲ ATKŪRIMO DARBAI VYKDOMI NE IŠ URĖDIJŲ PELNO, O UŽ ES PINIGUS.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 19:53 manau spausdinti
visai nesunku palyginti pitkimu/pardavimu konkursu kainas vykdytus centralizuotai ir ne ir pirkimus be konkursu .Ne tik uredijose bet ir kitose zinybose .Centralizavimo skaidrumo mitas be jokios abejones zlugtu dar daugiau manau duomenys butu sokiruojantys...Tik ar kam tai rupi ..
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 18:15 tekstas is VZ spausdinti
Lietuvos miškuose vėl prasideda karas. Tiksliau pasakius, prasideda žodžių karas dėl medienos.

Sakoma, kad ginčuose turėtų gimti tiesa, tik šiandien tarp medienos pardavėjų, perpardavinėtojų ir perdirbėjų konstruktyvios diskusijos negirdėti – visi paleidžia po salvę bandydami apsaugoti savo apkasus ir vėl nutyla, pergalių nėra, o ieškoti kompromisų ir taikos, regis, niekam nerūpi.

Paskutinių apsišaudymų salvę, be jokios abejonės, paakino Vyriausybės užsakyta valstybės valdomo turto analizė. Joje konstatuojama, kad miškininkystės sektorius valdomas neefektyviai. Tiesa, reikia pažymėti, kad analizėje pasitelkiami skaičiai yra dvejų metų senumo, todėl ir išvados gali būti kritikuotinos, lygiai kaip ir palyginimai su Švedija ar Latviją, nes jas pasirenkant pavyzdžiu vieni duomenys pateikiami kaip sektinas pavyzdys, o kiti nutylimi. Ši Vyriausybės paleista žinia sutapo su rinkoje tvyrančia įtampa: esą atsigaunančiai medienos perdirbimo pramonei trūksta žaliavos, kainos vėl šovė aukštyn, o rąstinė mediena iškeliauja į dosniau mokantį užsienį.

Visos kariaujančios pusės turi savų argumentų – medienos pardavėjai teigia, kad tokie rinkos dėsniai, todėl tik gūžčioja pečiais nesuprasdami, kodėl turėtų medieną pardavinėti pigiau Lietuvoje veikiančioms įmonėms. Perdirbėjai aiškina, kad net ir parduodama žaliavą eksportui brangiau valstybė galų gale pralaimi, nes Lietuvoje nesteigiamos naujos darbo vietos, nekuriama pridėtinė vertė ir valstybės turtas naudojamas neefektyviai. Todėl perdirbėjai bando spausti politikus, kad būtų pakoreguotos apvaliosios medienos prekybos taisyklės ir kad palankesnės sąlygos nusipirkti žaliavos būtų sudarytos vietos perdirbėjams.

Tačiau neatrodo, kad jų balsas būtų greitai išgirstas, nes tarp politikų netrūksta ir urėdų lobistų, kurie ne be pagrindo pažymi, kad prieš kelerius metus medienos perdirbėjai investavo į gamybos pajėgumo didinimą, nors žinojo, kad jiems išnaudoti žaliavos trūks. O valdininkai visuomet į raginimus kaip nors keisti taisykles gali atšauti, kad Lietuva yra ES narė ir negali riboti konkurencijos. Vis dėlto ir čia dalis tiesos nutylima – ir estai, ir latviai, ir lenkai taiko tam tikras preferencijas vietos perdirbėjams.

VŽ nuomone, trūksta aiškesnės vizijos ir plano, kaip racionaliausiai išnaudoti valstybės turtą, o ir konfliktuojančios pusės turėtų ieškoti kad ir nedidelių kompromisų. Visų pirma, keistai atrodo, kai ilgalaikiai medienos pardavimo konkursai rengiami 42 Lietuvos vietose: todėl ir perdirbėjų sąnaudos didėja (nes medieną reikia susirinkti iš visos Lietuvos), ir konkursų skaidrumui lieka mažiau vietos, nei jie būtų organizuojami centralizuotai.

Reikėtų spręsti ir vadinamųjų rezervinių miškų eksploatavimo klausimą, net jei tai ir neišgelbėtų nuo žaliavos stygiaus, liūdna žiūrėti, kaip pūva valstybės turtas. Tačiau tam reikia, kad valdininkai ir politikai jaustų atsakomybę už jiems patikėtas vertybes, užuot pasidavę vienos ar kitos pusės spaudimui.

Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 18:12 itampa tebetvyro spausdinti
http://vz.lt/dienorastis/2010/07/29/Miskuose_tebetvyro_itampa
rašoma, kad miškuoste tvyro įtampa. Kokia išeitis-naikinti GMU?
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 17:16 Girinis spausdinti
Visiškai pritariu komentatoriui ”šiaip“. Urėdijos dirbtų tik geriau be GMU įsakų, kurią dauguma neneša jokios naudos valstybei ar miškams, na nebent didina popieriaus suvartojimą :-)

Galiu pakomentuoti dėl skaičių apie Švediją. Reikia atkreipti dėmesį, kad valstybinės kompanijos Sveaskog valdomi miškai tesudaro apie 15% šalies miškų ploto. Todėl kompanija turi padidintą atsakomybę įgyvendint aplinkosauginius tikslus. Bet ji turi uždirbti ir uždirba gana ženklų pelną negaudama JOKIŲ dotacijų.

Tuo tarpu valstybinė tarnyba SVO yra visiškai atskirta nuo įmonės, ji aprėpia visus Švedijos miškus t.y. 23 mln. ha, užsiimdama savininkų konsultavimu, kontrole, šviečiamosiomis programomis ir pan. Tad pateikti palyginimai yra mažų mažiausiai nekorektiški. Pavyzdžiui, nėra logikos suplakti į krūvą Sveaskog ir SVO darbuotojų ir dar parodyti 3,4 mln. ha plotą, kai iš tikrųjų SVO darbuojasi 7 kartus didesniame plote.

Pasiknisus giliau, šiuose palyginimuose būtų galima rasti daug įdomių dalykų. Gal reiktų įgyvendinti tokią akciją: išversti šitą palyginimą į anglų kalbą ir nusiųsti atitinkamų šalių atstovams pakomentuoti. Turbūt labai susigėstų, pamatę, kaip stipriai jie atsilieka nuo Lietuvos valstybinio miškų ūkio >)))))

Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 12:56 siaip spausdinti
GMU perlipo per save pateikdama tuos skaicius.Ju ilgamete pozicija kol jiems patiems gresmes nebuvo ir buvo (ir ko gero tebera) centralizuoto modelio diegimas.Bet gyvenimas prispaude ir teko paviesinti realia padeti.
GMU ,tokia kaip dabar be jokios abejones nereikalinga.Uredai patys moka skaityti istatymus ir patys PRIVALO dirbti taip kad ir darbuotojamsir visuomenei butu gerai.Bet kazkas privalo analizuoti situacija gal but ieskoti rinku , ziureti ar tikrai dirbanma pagal istatymus ir sazine o ne isakineti isakineti sokdinti visus ir isakineti daznai tam neturint teises apie logika net nesnekant...
Bent jau bet kokio strukturinio , ukinio reguliavimo ir centrlizuoto pirkimo galimybes GMU turi buti panaikintos nedelsiant...
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 12:18 GMU skaičiai spausdinti
peržiūrėjau GMU straipsnelį (http://www.gmu.lt/naujienos/nid.2049;/ ) ir nejučia kilo mintis- o kiek naudos papildomai sukurtų urėdijos, jei joms būtų leista normaliai dirbti tiesiog panaikinant GMU? Juk yra Miškų departamentas politikai formuot, o Valstybinė miškų tarnyba- veiklai prižiūrėt.
Minimaliai po 2 mln.Lt kasmet biudžetas sutaupytų. Kaip manote?
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-30 11:32 pagaliau spausdinti
GMU susiprotejo ir pateike skaicius ,kuriuos turejo pateikti jau seniai.Turiu labai ne kokia nuomone apie ten dirbancius ypac vadus ,bet uz situos skaicius gsaliu juos pagirti.Svarbu kad tie skaiciai butu oficialiais kanalais pateikti ten kur reikia.O reksniui pries tai galiu pasiulyti argumentuotai paneigti tai ka GMU parase o ne komunistiniais metotais irodineti kad balta yra juoda ...
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
 1 2 3 kitas 
Atgal
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
PRANEŠTI NAUJIENĄ
Jei turite kokią nors aktualią
informaciją, kurią būtų tikslinga paskelbti svetainėje www.lietuvosmiskai.lt , praneškite:
    Tekstinę naujieną
  Video naujieną
  Foto naujieną
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
FORUMAS

 Paremkite svetainę forest.lt !
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
2010-09-07
LŽŪU 2010-09-09 prof.P.Matulionio 150-jų gimimo metinių iškilmingas paminėjimas (0)
2010-09-06
LŽŪU 2010-09-30 prasidės 3-oji miško, medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2010“ (0)
2010-09-03
Telšių urėdijoje 2010-09-14 LMI organizuoja seminarą "Tvarių, daugiafunkcinių miškų veisimas, priežiūra ir apsauga ž.ū.naudotose žemėse" (0)
2010-09-01
Varėnos raj.Marcinkonyse 2010-09-25 vyks Grybų šventė 2010 (0)
Archyvas
KLAUSKITE-ATSAKOME

Ketinu pasinaudojant ES parama apsodinti man priklausančią žemę. Kur kreiptis ir nuo ko pradėti?

 

POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS

 
LMSA REKOMENDUOJA
  
Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 2511753
Šiandien apsilankė: 2527
Dabar naršo: 17
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.