Straipsnis "Įstatymų leidėjai užsimojo įteisinti statybas net miškuose" portale valstietis.lt pasirodė po š. m. birželio 8 d.  Seimo Aplinkos apsaugos komitete organizuoto išplėstinio pasitarimo dėl Miškų ir Žemės įstatymų keitimo projektų, kuriais siūloma spręsti įsisenėjusias problemas: valdų atsidalinimą bendrasavininkams, žemės paskirties keitimą, įsikūrimą miško valdose atstatant buvusias sodybas. Tame posėdyje AAK vadovas Jonas Šimėnas kvietė ieškoti sprendimo, kad ir aplinka būtų išsaugota ir gyventojų konstitucinės teisės būtų įgyvendintos, nededant prioriteto nei vienai pusei. J.Šimėnas pabrėžė, kad reikia išsaugoti šalies piliečių norą gyventi Lietuvoje, o būtent žemės nuosavybės teisių naudojimo išsaugojimas garantuoja norą  pasilikti gimtinėje. Komiteto vadovas siūlė parlamentarams apsispręsti,- "ar suteikiame teisę disponuoti [privačių miškų savininkams] savo turtu, ar ne". Kadangi dauguma kalbėjo, kad reikia savininkams suteikti tokias teises- sukruto ekokratija. Juk liberalizavimas liečia biurokratų gyvybinius interesus- mažiau reikes derinimų bei leidimų, mažiau galios ir naudos turės šią sritį dabar visiškai valdantys valdininkai
(Plačiau pasiskaityti apie posėdį galima čia ...>>> )

Motyvas- gasdinantis. Straipsnio autorė Aušra Pocienė rašo: "Parlamentarų, atrodo, nejaudina, kad pritarus tokiam projektui Lietuvos miškai prie ežerų ir upių pakrančių bus užstatyti, aptverti tvoromis, o natūrali aplinka negrįžtamai sunaikinta." O toliau  pateikiami ir VSTT direktorės Rūtos Baškytės tvirtinimai, kad neva kažkas bando apeiti įstatymus. Nors tuomet kyla pagrįstas klausimas-kokių visažinių kokius įstatymus bandoma apieti? Juk įstatymo leidėjas- Seimas-viešai svarsto nustatyta tvarka parengtus, įregistruotus ir Seimo komitetų pritarimu pateiktus įstatymo  projektus? Teisingumo ministras irgi viešai išsakė savo susirūpinimą saugomų teritorijų dabartine politika.

Bandoma savaip aiškinti net Konstitucinio Teismo sprendimus, teigiant kad neva KT (citata)"...aiškiai pasakė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyti negalima". Nors iš tiesų KT tik nurodė, jog statybų klausimai turi būti reglamentuoti Miškų įstatyme, o ne Vyriausybės nutarime. 

Citata iš straipsnio:

Bandymas apeiti įstatymus
Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė

Kiekvieną kartą, kai Seime atsiranda panašūs projektai, matau dar vieną bandymą kažkaip pralįsti su tomis statybomis į miškus, saugomas teritorijas. Dabar Seime tiesiog banga tokių pasiūlymų, tarp jų – ir kompensuoti už miestuose turėtą žemę miškais. Tie, kurie turi nuosavybę miške, nori ne tik mažų namelių. Jie – tik priedanga. Svarbiausia – įkelti koją į mišką. Jei eisime tokiu keliu, miškų neturėsime. Įsivaizduojate, jei kiekvienas miško sklypo savininkas pradės statytis tuos pastatus miško priežiūrai. Tai bus nežinia kas, prikištas visokių pastatų, bet tik ne miškas.

Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyti negalima. Todėl tokių Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo pataisų priimti negalima. Yra Vyriausybės patvirtinta tvarka, kaip turi būti keičiama sklypo paskirtis. Jei reikia ir galima, keičiam paskirtį, nevadiname mišku ir tuomet statome. Neatmesčiau galimybės, kad tuomet, kai suinteresuoti žmonės pasinaudos situacija ir pasistatys, ką reikia, įstatymai vėl bus keičiami, kaip ne kartą jau yra buvę.

Visą straipsnį  "Įstatymų leidėjai užsimojo įteisinti statybas net miškuose" skaitykite čia...>>>