Į aptarimą buvo  pakviesti:  Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėja teisininkė Gintarė Dešukaitė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Mindaugas Subačius, Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys, Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, AM Miškų d-to Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas  Donatas Dudutis, Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Valstybės Saugomų teritorijų departamento prie AM direktorė Rūta Baškytė, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM   Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas, Anykščių raj. meras Sigutis Obelevičius ir šio rajono vyr.architektė Daiva Gasiūnienė, Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) ekspertas Emilis Ruželė  ir kt.

[lietuvosmiskai.lt komentaras: žemiau pateikiame keletą diskusijoje dalyvavusių pasisakymų užfiksuotų fragmentų. Tai nėra tiksli stenograma, tad kreipiamės į posėdžio dalyvius- jei pastebėtumėte netikslumų, ar norėtumėte papildyti, prašome informuoti- nedelsiant pakoreguosime]

 Pradėdamas posėdį AAK vadovas Jonas Šimėnas kvietė ieškoti sprendimo, kad ir aplinka būtų išsaugota ir gyventojų konstitucinės teisės būtų įgyvendintos, nededant prioriteto nei vienai pusei. J.Šimėnas pabrėžė, kad reikia išsaugoti šalies piliečių norą gyventi Lietuvoje, o būtent žemės nuosavybės teisių naudojimo išsaugojimas garantuoja norą  pasilikti gimtinėje. Komiteto vadovas siūlė parlamentarams apsispręsti,- "ar suteikiame teisę disponuoti [privačių miškų savininkams] savo turtu, ar ne".

Kazys Grabys, Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas, ragino parlamentarus priimti pataisas, leidžiančias atstatyti sodybas miško žemėje.  Siūlė įtraukti į Miškų įstatymą straipsnį, numatantį valdininkų atsakomybę už piktnaudžiavimus ar neveikliumą.

Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas minėjo, kad dabartinis teisinis reglamentavimas- pasekmė teisinių sprendimų norint sustabdyti nepageidaujamus procesus, kai buvo piktnaudžiaujama su statybomis. R.Klovas pripažino, kad absoliutūs draudimai statyti, rekonstruoti ir pan. statinius miško žemei priskirtose valdose praktikoje sukuria kuriozinių situacijų, kuomet žmonėms neleidžiama nei rekonstruoti griūvančius pastatus nei juos įsiregistruoti kaip namų valdą.

Anykščių raj. meras Sigutis Obelevičius ir šio rajono vyr.architektė Daiva Gasiūnienė sutartinai pritarė, kad dabartiniai absoliutūs draudimai statyboms miškų žemėje trukdo pritraukti investicijas į rajoną, kad būtina numatyti žemės paskirties keitimą Miškų istatyme ir tai spręstų daugelį esamų problemų.

Parlamentarė Aurelija Stancikienė sakė, kad nepritaria siūlomoms Miškų įstatymo pataisoms, nes jos neva sudaro prielaidas visą Lietuvos teritoriją urbanizuoti. Seimo narės įsitikinimu,  reikia žiūrėti kompleksiškai, kadangi "atleidus varžtus" miškai bus paversti kolektyviniais sodais, mat (Seimo narės manymu) dauguma nekilnojamo turto agentūrų yra prisipirkę miškų ir tiktai laukia, kol bus galimos statybos.  Ji dar paminėjo Lietuvos laisvos rinkos instituto propaguojamus kėslus privatizuoti valstybinius miškus. A.Stancikienė minėjo, kad galbūt galima būtų diskutuoti variantą dėl buvusių sodybų atstatymo (išimant galimybę atstatyti pagal juridinį faktą). Todėl net jei leisti statytis, bet tuomet reikia neduoti registruoti pastatų nekilnojamo turto registre, kol mes leisime,- svarstė parlamentarė. 

Seimo narys Stanislovas Giedraitis pabrėžė, kad jo nuomone leidimas statyti miške nesudėtingus statinius yra teisingas. Jam reikia pritarti,-siūlė parlamentaras.

Jaunasis parlamentaras miškininkas Justinas Urbanavičius sakė atsargiai žiūrintis į siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, nuogastavo dėl valstybinių miškų privatizavimo. "Jei leisime statytis miškuose, padidės gaisrų pavojus, bus sunku rūpintis priešgaisrine apsauga. O atsakyti reikės Aplinkos ministerijai...",- baiminosi Seimo narys.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Jonas Ramonas atvirai dėstė savo nuomonę, kad "nieko čia nebus, žmonės be reikalo vargsta. Daroma viskas, kad iš žmonių nuosavybė būtų atimta. Nuosavybė yra padaryta niekieno, iš savininko yra atvirai tyčiojamasi". Seimo narys sakė , kad "pats laikas parašyti vadovėlį apie pavyzdinę saugomų teritorijų  lobistų veiklą, kuomet į aplinkosaugininkų interesų gynimą įtraukiami nevyriausybininkai, Seimo nariai,  teisėjai, įtakingi pareigūnai, projektuotojai, politikai ir prieš tokią "mašiną" nieks nesugeba pasipriešinti. Tad, kol nesibaigs europiniai pinigai, jokių permainių šioje srityje nebus",-reziumavo J.Ramonas.

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis pristatė pagrindinius asociacijos narių siūlymus bei pastabas,  kuriuos LMSA raštiškai įteikė Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetams (pateikta tekste žemiau).

Valstybės Saugomų teritorijų departamento prie AM direktorė Rūta Baškytė pasisakymą pradėjo fraze: "Miškas yra mūsų namai, tačiau namai nėra miškas", kurią ji minėjo ir per LMSA 2010 Generalinę Asamblėją. VSTT vadovė teisino, kad nėra jokių neišsprendžiamų problemų, kad yra gerai, jog Miškų įstatyme numatytos išimtys [„..tik ne valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose esanti..." ]  ir nebus reguliuojama statybos saugomose teritorijose, todėl kad tas bus perkeliama į Saugomų teritorijų įstatymą. Užbaigė R.Baškytė savo kalbą sakydama: "Sajūdžio laikais ne dėl privačios nuosavybės ėjome [į kovą už Nepriklausomybę], o dėl įsigalėjusio biurokratizmo".

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras antrino VSTT direktorei, kad reikia ne smulkinti, o stambinti valdas, išsakė nuomonę, kad nedidelių valdų savininkai  turėtų parduot savo miškus, kadangi ūkininkaut tokiose smulkiose valdose negalima.

Aštrai pasisakė posėdyje dalyvavęs miškininkas Jonas Rimantas Klimas. Jis nusistebėjo kai kurių parlamentarų pasisakymais, kurių jam, kaip garbingo amžiaus sulaukusiam ir didelę gyvenimišką patirtį sukaupusiam yra skaudu klausytis. "Svarstomos Miškų įstatymo pataisos yra Saugomų teritorijų įstatymo vasalinė forma ir jas priėmus,  tai būtų proga stabdyti Seime įregistruoto XIP-934 Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją."- kalbėjo vienas saugomų teritorijų steigimo pradininkų. 

"Atrodo, kad parlamentarai  A. Stancikienė, J.Urbanavičius, Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos  direktorė R. Baškytė ir AM ST ir kraštovaizdžio departamento direktorius V. Bezaras negirdėjo LR prezidentės metinio pranešimo LR Seime, nes jų siūlymai tik didina prievartą žmonėms. Jų naudotos frazės „mes norime leisti"‘ „mes leisime statyti", „laukia, kol mes leisim" - patvirtina aroganciją ir susireikšminimą.

Stebina AAK kai kurių narių noras kuo toliau atidėti LR Seime įregistruotų Saugomų teritorijų, Miškų, Teritorijų  planavimo  įstatymų pataisų priėmimą. Kad „stringa" priėmimas,  labai atsakinga AAK narė A.Stancikienė (ji komitete paskirta atsakinga už saugomų teritorijų reikalus)

Malonu manyti, kad šis Aplinkos apsaugos komiteto pasitarimas yra atsiliepimas į LMSA, VKD pateiktą raštą LRS Seniūnų sueigai ir galbūt - 2010.06.08 LR prezidentės kalbą." - kalbėjo buvęs miškų ministras J.R.Klimas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM   Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas sakė, kad Žemės ūkio ministerija tarėsi su Aplinkos ministerija ne kartą dėl žemės naudojimo klausimų, tačiau ne visur pavyksta susitarti dėl bendros nuomonės. S.Staliūnas pabrėžė, kad tiek žemės ūkis tiek miškų ūkis yra ūkinė veikla, tačiau yra milžiniški skirtumai žemdirbystėje ir miškuose tarp ūkininkavimo sąlygų, statybų ir kitokio disponavimo nuosavybe apribojimų . O pagrįstumo tokiems akivaizdžiai didžiuliams skirtumams- nėra. S.Staliūnas stebėjosi Aplinkos ministerijos parengtame projekte pasiūlytu komplikuotu privačios miško valdos apibrėžimu ir siūlė taikyti analogišką  žemės ūkyje naudojamai terminiją. Minėjo, kad sodybos apibūdinimas yra minimas  LR žemės reformos įst. 9 str. 2 dalyje ir gali būti naudojamas ir Miškų įstatyme apibrėžiant sodybą.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Mindaugas Subačius ragino pritarti siūlymams leisti miško savininkams pilnavertiškai naudotis nuosava žeme, prisilaikant įstatymų reikalavimų kurtis miškuose, plėtoti verslus. Tuo būtų prisidedama prie ūkio gaivinimo, išjudinama rinka. "Gamta turi būti saugoma žmogui, o ne nuo žmogaus",-reziumavo M.Subačius.

 STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys turėjo pastabų įstatymų projektams dėl nesudėtingų statinių savokos neatitikimo Statybos įstatymui, kad statybos turėtų būti reglamentuojamos Statybų įstatymu, kad Aplinkos ministerijosparengtame įstatymo projekte yra daug neaiškumų dėl skirtingo kompensavimo (mokesčių) už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėja teisininkė Gintarė Dešukaitė sakė, kad visos institucijos padaro savo darbe klaidų. Tad derėtų tas klaidas pripažinti, o ne jas neigti. G.Dešukaitė ironizavo, kad "saugomos teritorijos yra rezervatai, kuriuose vieninteliai griežtai apriboti gyventojai yra ten gyvenantys žmonės". Todėl Kaimo reikalų komitetas paliko parlamentaro E.Pupinio siūlymus statytis nesudėtingus statinius privačiuose miškuose.

 x x x

LMSA pastabos ir siūlymai dėl LR Miškų įstatymo keitimo projektų

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui                                           2010-06-08     Nr. 53
Kopija: LR Seimo Kaimo reikalų komitetui

BENDROSIOS PASTABOS:

1)     Siūlytume Seimo Aplinkos apsaugos komitetui inicijuoti naujos redakcijos LR miškų įstatymo projekto parengimą. Jau pribrendo laikas keisti LR miškų įstatymą, kad jo nuostatos atspindėtų per du Nepriklausomybės dešimtmečius susiformavusią miškų nuosavybės struktūrą, naujus ekonominius, socialinius ir gamtosauginius iššūkius naudojant ir gausinant mūsų didžiausią turtą - miškus.

2)     Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) apsvarstėme ir visiškai pritariame: E.Pupinio Miškų įstatymo 2, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-966 , R.Sinkevičiaus Miškų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1694 ir A. Kašėtos bei A. Endzino Miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektui XP-901(2) . Siūlome juos apjungti ir svarstyti kartu su projektu Nr. XIP-1649, įtraukiant ir kaimo žmonių reikalus kuruojantį Kaimo reikalų komitetą, nes Miškų įstatymo pakeitimai liečia ne vien tik išteklių naudojimą, bet ir piliečių gyvenimus.

3)     Vertinant Aplinkos ministerijos parengtą  ir  Vyriausybės pateiktą LR miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1649 konstatuojame, kad siūlomos pataisos visiškai nesprendžia esamų įsisenėjusių konfliktinių situacijų saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose) bei toliau iš esmės riboja piliečių teises disponuoti nuosava žeme niekaip už tai nekompensuojant. Įstatymų leidėjai neturėtų nusileisti išradingiems biurokratų siūlymams "prikaišyti" miškų įstatymą pertekliniais, daugybę biurokratinių procedūrų ir derinimų numatančiais reikalavimais, nes jos didžia dalimi skirtos užtikrinti visokių derinančių ir  kontroliuojančių  institucijų egzistenciją bei tolesnį augimą. Siūlomi projekte sprendimai tik išimtinais atvejais, bet galimos išimtys tiek dviprasmiškos ir suveltos, kad jomis realiai galės pasinaudotis tik neeiliniai teritorijų planavimo, žemėtvarkos, gamtosaugos specialistai ir juos galintis įtakoti finansinis ar politinis elitas. Tai didina korupcijos galimybes, kas neabejotinai iššauks vis labiau augantį piliečių nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą teisingumu valstybėje.

4)     LMSA siūlome miškų įstatyme aiškiai suformuluoti sodybos apibrėžimą; privalomai siūlome  išbraukti bandomą įtvirtinti apribojimą  „..tik ne valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose esanti..." ; taip pat galimai pažeidžiančią Konstituciją  pataisų rengėjų norimą įtvirtinti mokesčių tvarką žemės paskirties keitimo atveju.  Projektu XIP-1649  siekiama ne tik panaikinti galimybes Lietuvoje atstatyti sodybas (kas aiškiai įtvirtinta netgi dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme), bet ir įvedami Miškų įstatymui nebūdingi apribojimai ypač išskiriant saugomas teritorijas - lyg tai būtų taisomas ne Miškų įstatymas, o atvirai rengiama dirva ir žengiamas tiksliai suplanuotas žingsnis siekiant absoliučiai sugriežtinti Saugomų teritorijų įstatymą, kad išnaikinti bet kokį norą ir galimybę žmogui tokioje teritorijoje esančioje nuosavybėje įsikurti ir normaliai gyventi .

5)     Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiuo metu bet kokios kategorijos žemėje, jei ji kokiu nors pretekstu buvo priskirta miškų ūkio paskirties žemei (nors tai būtų dirbami laukai ar aikštės, viensėdžiai ar kaimo sodybos) nebeleidžiami jokie statybos darbai. Kaimo gyventojai, kurių sodybos randasi miško paskirties žemėje, nebeturi teisės ne tik atstatyti sodybą ar ūkinius pastatus, bet ir atlikti būtinus rekonstrukcijos ar remonto darbus. Miško savininkai, kurių valdose anksčiau buvo tėvų namai, prarado bet kokią galimybę juos atstatyti. Šią susidariusią situaciją reikalinga kuo skubiau spręsti. Pažymėtina, kad šie draudimai neatitinka LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintų nuosavybės teisės ribojimo sąlygų. 

SPECIFINĖS PASTABOS.      Siūlome:

6) papildyti  2 straipsnį  "sodybos" sąvoka ir  ją išdėstyti taip:
Sodyba - privačioje valdoje ar jos dalyje esantys gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio, kitos paskirties statiniais, sodybos želdiniais, kiemu bei sodui, daržui ir kitoms reikmėms naudojamu žemės sklypu; arba buvusi sodyba (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba yra pažymėta vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą.

Paaiškinimas: Sodybos, ir jos atstatymui detalaus atskiro apibrėžimo iki šiol nėra (minimas tik LR žemės reformos įst. 9 str. 2 dalyje), todėl vis kyla įvairiausios interpretacijos, savavališki aiškinimai ir pan. Pateikiamas sodybos apibrėžimas parengtas pagal galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme įvardintus jos nustatymo kriterijus, ir dalinai - pagal naujos to įstatymo redakcijos projekte XIP-934 suformuluotą sodybos apibrėžimą.

7) Priimti parlamentaro  E.Pupinio siūlymus Nr. XIP-966  ir 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių „medienos sandėlių" įrašyti žodžius „nesudėtingų statinių miško priežiūrai, kurie yra nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje" ir šią dalį išdėstyti taip:
„3.  Miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių, nesudėtingų statinių miško priežiūrai, kurie yra nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti."

8) Siūlome pripažinti netekus galios  4 straipsnio 3 dalį, kaip tas numatyta jau pateikimo procedūrą praėjusiame A. Kašėtos ir A. Endzino Miškų įstatymo pakeitimo projekte XP-901(2):
„3. Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų."

Paaiškinimas: Tokie pertekliniai apribojiamai miško valdos atsidalinimams netaikomi kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje. Racionalaus paaiškinimo, kodėl nustatytas būtent tokio dydžio ribojimas, kuomet net vidutinis privačios miško valdos dydis yra 3,4ha- nėra. Remiamasi daugiau baimėmis ir prielaidomis, padalijant valdas Aplinkos ministerijos parengtame projekte Nr. XIP-1649 einama išimčių ir detalaus reglamentavimo įteisinimo keliu, kas neabejotinai sudarys prielaidas neskaidrumams bei korupcijai. Todėl racionalesnis yra projektas XP-901(2). Jei norima vykdyti valdų stambinimo politiką, tam siūlytume pasitelkti skatinimo priemones, o ne apribojant savininko teises.

Lietuvos miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, numatanti, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų,  riboja bendraturčių teises, numatytas Civiliniame kodekse (toliau - CK): savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą, jo dalis, ar tik tam tikrą teisę (CK 4.37 straipsnio 2 dalis), teisę atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatytas ribojimas tampa ypač juntamas tuomet, kada miško žemę paveldi keli įpėdiniai ir, negalėdami pasidalinti paveldėto turto, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, susijusių su paveldėto turto dalimi. Taip pat negali pasinaudoti įstatymu garantuojamomis savininkų teisėmis.

9) Siūlome netaikyti ydingų savo esme formuluočių, numatančių išimtį netaikyti įstatymo nuostatų valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose Aplinkos ministerijos parengtame ir  Vyriausybės pateiktame LR miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-1649, kur siūloma 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas naujomis 4 ir 5 dalimis.

Paaiškinimas:  projekte Nr. XIP-16494 str. 3 dalies 1,2, 3punktuose pertekliniai ir  kategoriški apribojimai problemų sprendimui saugomose teritorijose (t.y.numatant išimtį netaikyti įstatymo valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose , sudarys visas prielaidas kenkti ten gyvenančių žmonių normaliam gyvenimui, atstatyti sodybas ir verstis ūkine veikla. Tiesiog net nepaaiškinti motyvai  varžyti ir drausti atlikti išvardintus veiksmus. Susidaro įspūdis , jog pataisų rengėjai sąmoningai numato, kad visi rengiami pakeitimai nebus taikomi saugomose teritorijose. To pasekoje priėmus įstatymą būtų užprogramuota, jog saugomose teritorijose praktiškai  užkertamas kelias disponuoti nuosavybe(= nusavinimui).

4 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose,  4 ir 5 dalyse -neminimos sodybos, tuo užkertamas kelias jų galimam atstatymui.

4 straipsnio 3 dalies 3 punkte - nepaaiškinamas apribojimo tikslas „iki 1995 m. sausio 1 d." - (t.y. iki Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pirmos redakcijos įsigaliojimo). Juk teisinėje valstybėje yra legalus yra ir vėliau  pastatyti gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, arba kitos paskirties pastatas ar statinys, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru objektu (pagrindiniu daiktu).

10) Papildyti įstatymą  8¹ straipsniu.

 „8¹ straipsnis.Statybų miško žemėje reglamentavimas 

1. Miško žemėje draudžiama statyti bet kokius su mišku nesusijusius statinius, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas atstatant statinius esamose ar buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose."

Paaiškinimas: Išsamus pagrindimas pateikiamas Aiškinamajame rašte parlamentaro R.Sinkevičiaus Miškų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1694

11) Siūlome priimti E.Pupinio siūlymus Nr. XIP-966 ir papildyti 10 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Privačių miškų savininkai Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdoje gali statyti vieno aukšto neviršijantį 30 kvadratinių metrų užstatomo ploto nesudėtingą statinį miško priežiūrai".

12) Miškų įstatymo projekte Nr. XIP-1649 pateikti siūlymai dėl  miško žemės paverimo kitomis naudmenomis. Tačiau 11 straipsnį reikia peržiūrėti iš esmės.

Paaiškinimas: Siūlomi 11 str. pataisymai ir jo išplėtimas labiau būdingas ne Miškų, o Teritorijų planavimo įstatymui, esmingiau nieko nekeičia ir netenkina, nes jame ne tik paliktas formalus senasis reikalavimas: "Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtinais atvejais" , bet galimos išimtys tiek dviprasmiškos ir suveltos, kad jomis realiai galės pasinaudotis tik neeiliniai teritorijų planavimo, žemėtvarkos, gamtosaugos specialistai ir juos galintis įtakoti finansinis ar politinis elitas. Juk puikiai žinome, kad savivaldybių bendruose planuose lig šiol niekas ir nebandė spręsti miško žemės vertimo kitomis naudmenomis klausimų, (išskyrus komunikacijų tiesimo atvejus). Taip pat nėra nei vienų Saugomų teritorijų nuostatų, kurie leistų jų miško žemę versti kitomis naudmenomis. Taip pat puikiai žinoma kaip "lengva" pakeisti saugomų teritorijų nuostatus ar bendruosius planus. Taigi projekte ne klausimo sprendimas, o tik imitacija ir pasigaminimas eilinės "šėryklos" biurokratiniam- finansiniam elitui.

Miškų įstatymo projekte Nr. XIP-1649 11 straipsnyje privalo būti įrašyta aiški ir tvirta nuostata „ 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais", kitaip liktų beveik tik „ išimtiniais atvejais", o saugomose teritorijose šiuo  11 straipsniu išvis bandoma palaidoti galimybes ne tik atstatyti sodybas ir įteisinti faktiškai esamas  žemės ūkio paskirties žemes.(Grąžinant tokias žemes savininkams, net ir buvusias sodybas su pamatais ir su  keliais krūmais ar netgi be jų, matininkų planuose žemės buvo pažymėtos ir dabar tyčia ištisai žymimos žaliai. Ir nurodant - atseit miškas, grąžintos, kaip miško žemė). 

Miškų įstatymo projekte Nr. XIP-1649 visas 11 straipsnio 7 punktas kelia ypatingų abejonių dėl jo konstitucingumo ir varžymo su savo nuosavybe tvarkytis kaip nori,  reikalaujant atlyginimo už tai. Gal dar būtų galima sutikti su tuo, jeigu miško savininkas norėtų išpjauti brandų mišką ir įrengti pramoninį karjerą ar degalinę. Bet valstybės vardu reikalauti, kad „atlygintų"  už ne dėl  jo kaltės sunaikintą ir apaugusią „mišku" sodybos žemę, ar  net už  faktiškai esamą ir be jokio augančio medelio  žemės ūkio paskirties žemę, tyčia žymimą žaliai - atseit miškas,  miško žemė - tai mažų mažiausia nepadoru. 

13) Siūlome priimti E.Pupinio siūlymus Nr. XIP-966 ir papildyti 11 straipsnio 2 dalį, po žodžių „medienos sandėliams įrengti" įrašyti žodžius „statyti nesudėtingiems miško priežiūrai skirtiems statiniams, kurie yra nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje" ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miško ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, statyti nesudėtingiems miško priežiūrai skirtiems statiniams, kurie yra nurodyti šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, nustatyta tvarka žvyrui bei smėliui kasti ūkio reikmėms ir kt.) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis."