Į pradžią
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Naujienų srautas
Verslas
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
A.Kubilius: norime efektyvaus valstybės turto valdymo pagal Vakarų standartus.

LR Vyriausybė šiandien (2010-07-14) patvirtino Skaidrumo gaires. Valstybinės energetikos, transporto ir miškininkystės įmonės turės būti valdomos pagal akcijų biržos skaidrumo standartus. Kaip trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Andrius Kubilius, bus siekiama, kad valstybinės įmonės veiktų kaip ūkiniai, o ne kaip politiniai subjektai. Vyriausybės netenkina Lietuvoje paveldėta situacija, kuomet valstybinės įmonės valdomos kaip socialistinis turtas bandant ieškoti galimybių kaip politiškai veikti tokio turto valdymą. Ūkio ministras Dainius Kreivys pabrėžė, kad šalyje veikia nedaug įmonių, kurios yra pelningos ir atitinka skaidrumo principus: tai „Regitra“, dar kai kurios kitos bei vos dvi urėdijos iš 42.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, efektyviau bendroves gali valdyti ir pati valstybė, tad jų nebūtina parduoti. „Nesigąsdinkime ir nesigąsdinkite: privatizavimas nėra savaiminis tikslas, mes norime efektyvaus turto valdymo pagal Vakarų standartus“, – aiškino A. Kubilius. Pasak Vyriausybės vadovo, valstybinių įmonių veiklos ataskaita padaryta pirmą kartą per dvidešimt metų. „Reikia pasiekti, kad šios įmonės veiktų kaip ūkiniai, o ne kaip politiniai subjektai. Iki šiol mes esame paveldėję tokią situaciją, kai įmonės būdavo valdomos kaip socialistinis turtas bandant ieškoti galimybių kaip politiškai veikti tokio turto valdymą. Socialistinis turtas būdavo labai dažnai valdomas socialistiškai", - teigė jis.

Patvirtindama Skaidrumo gaires Vyriausybė įpareigojo visas valstybės valdomas įmones privalomai rengti metines ir tarpines (3, 6, 9 ir 12 mėnesių) finansines ataskaitas. Taip pat jos turės viešai skelbti įmonės tikslus ir užduotis, finansinius ir kitus veiklos rezultatus, esamą darbuotojų skaičių, darbo užmokesčio fondą, valstybės valdomos įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą, finansiniais metais įvykdytus, vykdomus ir planuojamus pirkimus ir investicijas. Be to, išplečiamas įmonių metinio pranešimo turinys, taip pat siūloma papildomai rengti 6 mėnesių tarpinį pranešimą (veiklos ataskaitą).



Tikimasi, kad tai padidins valstybės valdomų įmonių atsakingumą Lietuvos mokesčių mokėtojams, pagerins investuotojų pasitikėjimą jomis ir pritrauks vietos ir užsienio investicijas. Ministrų kabineto nariai atkreipė dėmesį, kad valstybinių bendrovių sektorius per nepriklausomybės metus buvo užleistas. „Supraskite, valstybės sektorius 20 metų sėdėjo šešėlyje. Ištraukti jį per dvi savaites ar du mėnesius nėra paprasta, bet ta kryptimi dirbsime“, – vylėsi D. Kreivys.

Ūkio ministerija paskirta koordinuojančia institucija, kuri bus atsakinga už valstybės įmonių gero valdymo politikos formavimą ir šios politikos įgyvendinimo koordinavimą. Ji rengs ir visuomenei bei Vyriausybei teiks apibendrintas metines ir tarpines (3, 6, 9 ir 12 mėnesių) ataskaitas apie visas valstybės valdomas įmones.

Vyriausybė taip pat pavedė Ūkio ir Finansų ministerijoms iki šių metų rugsėjo 1 dienos parengti strateginį veiksmų planą valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimui.

Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 100 valstybės valdomų įmonių, valstybė akcijų turi daugiau kaip 200 bendrovių, iš kurių beveik dešimtadalyje ji yra vienintelė akcininkė. 8 akcinių bendrovių akcijomis prekiaujama biržoje.


Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą rasite šiuo adresu: www.lrv.lt/en/news/review/ (anglišką ir lietuvišką versijas).

 

Žymos
urėdijos, LR Vyriausybė, D.Kreivys, A.Kubilius, Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinė apžvalga, valstybės turtas
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 6

A.Kubilius: norime efektyvaus valstybės turto valdymo pagal Vakarų standartus.
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2010-07-26 10:19 R spausdinti
Prie ko čia Jaskelevičius atkuto, jis yra super protingas miškininkas-ekonomistas ir niekada neteko girdėti, kad jis buvo užskurdęs. Jis rašo gryną tiesą ir jam visa kita neįdomu. Žinokite ne visi gali tylėti, kai mato tokią neteisybę.Pamėgintume pažaisti tokį žaidimą kai valstybei reiktų dengti atkūrimo, priešgaisrines ir visas kitas išlaidas ir tada pasirodytų, kad jau valstybei nieko nelieka tik reikia pridėti, tai ką tada jūs kalbėtumėte. Gaisrinės per tokius karščius tik vos spėja suktis po mišką, tai kas būtų jei to nebūtų. Vokietijoje valdžia dar turi pridėti pinigų kai viską susumuoja, o mes dar ir į biudžetą pervedame. Mūsų miškų sistema veikia puikiai, jau ne be reikalo latviai ruošiasi grįžti prie tokios sistemos, tik gaila, kad ten jau kelios pušelės apykreivės likę po jūsų siūlomų reformų.

Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-26 10:18 C spausdinti
Vienintelis protingai mąstantis tai yra šio straipsnio autorius. Kitose šalyse yra paskaičiuojamas pelnas gaunamas pardavus medieną ir daugiau niekas neatskaitoma, nes visas kitas išlaidas finansuoja valstybė, tai dar ir pridėti turi valstybė, nes neužtenka, o kai Lietuvoje imame skaičių už parduotą medieną ir dar atimame išlaidas atkūrimui, priešgaisrinei saugai ir visas kitas, todėl dar lieka ir į valstybės biudžetą pervesti pinigų, o kai kitose šalyse valstybė turi dar primokėti, tai apie tai visi tyli. Teikime skaičius visus, o ne tik dalį jų. Kai viską susumuoji, tai gaunasi Lietuvoje patys geriausi rodikliai. Apie tai labai patogu tylėti.

Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-18 22:55 RV spausdinti
pagrindinė klaida, kurią valstybė padarė per tuos 20 metų – verslai buvo pernelyg politizuoti. Įmonių valdymas rėmėsi ne komerciniais principais, o politinėmis užduotimis ir interesais. Ministrai, kurie dalyvaudavo įmonių stebėtojų tarybose, nereikalaudavo iš bendrovių vadovų efektyvumo. Priešingai, netgi skatindavo dirbti neefektyviai. Palyginti su analogiškomis įmonėmis užsienyje, Lietuvos valstybinėse bendrovėse yra pernelyg daug darbuotojų. Kiekviena įmonė yra tarsi vienos ar kitos politinės partijos kadrų rezervas. Gerai, kad valstybė įvardijo klaidas, bet dar yra daug turto, į kurį taip pat reikėtų pažvelgti kritiškai – švietimo sistemos turtas, gydymo įstaigos ir panašiai. Kalbant apskritai, neišvengiamai reikėtų privatizuoti visą valstybės komercinį turtą, nes mes valstybei nedelegavome pelno siekimo funkcijos.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-18 22:53 ir giria ir peikia spausdinti
Miškininkystės sektoriuje didžiausią grąžą valstybei sukūrė VĮ Druskininkų miškų urėdija (17 proc.) ir VĮ Tytuvėnų miškų urėdija (11 proc.). Tačiau drauge pabrėžiama, kad miškininkystės pelningumas iš kubinio metro galėtų siekti 47 Lt, nors 2008 m. iš vieno kubinio metro sugebėta gauti tik 4 Lt pelno.

„Pavyzdžiui, Švedijoje valstybės miškų ūkinis valdymas sutelktas vienoje įmonėje – „Sveaskog“, – teigiama apžvalgoje. – Per 2008–2009 metus „Sveaskog“ vienas kubinis metras medienos atitinkamai uždirbo 16 Lt ir 23 Lt. Be to, 2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius „Sveaskog“ siekė 958, o vidutinis darbuotojų skaičius visose 42 urėdijose Lietuvoje siekė 3 846, tai yra Švedijoje vienam darbuotojui teko 4 488 ha miško, o Lietuvoje tik 324 ha. Bendras Lietuvos miškų plotas yra 2 mln. ha, iš jų 1 mln. ha priklauso valstybei.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-17 15:00 pamąstymui spausdinti
Vienas išmanantis situaciją žmogelis nesenai siūlė: paimkit ir patikrinkit bet kuria urėdiją, bet kurį uniformuotą miškininką ir jo kaip sakant giminę- matysit kieno lentpjūvės, malkų gamybos cecheliai, baldų gamyba, medienos perdirbimas ir t.t. Apie prekybos skaidrumą-ką jus manot, jei tie patys dokumentai, kuriuos vežiojasi vadybininkai, kartais būna visiškai susidėvėję. Kaip manote-kodėl vienam kroviniui pervežti važtaraščiai taip susitrina...???
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-07-14 16:46 apie miškų ūkį Lietuvoje spausdinti
Miškininkystėje sukurta pridėtinė vertė siekė 477 mln. Lt 2008 m. ir tai sudarė 0,5% BVP. Miško žemės plotas ar kita sumedėjusia augmenija padengta žemė Lietuvoje siekia 2150 tūkst. ha ir užima 32,9% šalies teritorijos. Valstybė yra pagrindinė miško ir miško žemės ploto savininkė, kuriai priklauso maždaug 1 mln. ha.
Valstybinės miškininkystės įmonės-urėdijos- pagal įstatymą privalo sumokėti 5% iš pajamų, gautų iš apvaliosios medienos ir nenukirsto miško pardavimų, į valstybės biudžetą. Pajamas numatyta naudoti bendriems miškų poreikiams. Be to, 2009 m. gegužę
Vyriausybė įvedė papildomą 5% mokestį į valstybės biudžetą, kuris yra naudojamas bendriems biudžeto reikalams. Nepaisant to, kad visas sektorius dirba pelningai, neatsiskaitoma už kapitalo išlaidas. Valstybė negauna atitinkamo pelno iš kapitalo, dirbančio miškininkystės sektoriuje ir šia prasme miškininkystės sektorius nekuria vertės savo savininkui. Lyginant su Švedijos, Estijos ir Latvijos valstybiniais miškininkystės sektoriais Lietuvoje yra didelis potencialas padidinti grynąsias pajamas, gaunamas iš šio sektoriaus.
Be to, šiam sektoriui trūksta skaidrumo. Dauguma ES valstybių skirsto išlaidas, kurias patiria valstybinės miškininkystės įmonės į skirtingas sąskaitas, priklausomai nuo finansuojamos veiklos. Pavyzdžiui, viešos paslaugos, iš kurių įmonės negauna pajamų, turi atskiras sąskaitas, skirtas pelno operacijoms. Lietuvoje už visas paslaugas atsiskaitoma tose pačiose sąskaitose. Dėl šios priežasties sistemai trūksta skaidrumo, o tai toliau kliudo valstybinių miškininkystės įmonių efektyvumo įvertinimui.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
Atgal
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
PRANEŠTI NAUJIENĄ
Jei turite kokią nors aktualią
informaciją, kurią būtų tikslinga paskelbti svetainėje www.lietuvosmiskai.lt , praneškite:
    Tekstinę naujieną
  Video naujieną
  Foto naujieną
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
FORUMAS

 Paremkite svetainę forest.lt !
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
2010-09-07
LŽŪU 2010-09-09 prof.P.Matulionio 150-jų gimimo metinių iškilmingas paminėjimas (0)
2010-09-06
LŽŪU 2010-09-30 prasidės 3-oji miško, medžioklės ir aplinkos paroda „Sprendimų ratas 2010“ (0)
2010-09-03
Telšių urėdijoje 2010-09-14 LMI organizuoja seminarą "Tvarių, daugiafunkcinių miškų veisimas, priežiūra ir apsauga ž.ū.naudotose žemėse" (0)
2010-09-01
Varėnos raj.Marcinkonyse 2010-09-25 vyks Grybų šventė 2010 (0)
Archyvas
KLAUSKITE-ATSAKOME

Ketinu pasinaudojant ES parama apsodinti man priklausančią žemę. Kur kreiptis ir nuo ko pradėti?

 

POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS

 
LMSA REKOMENDUOJA
  
Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 2511669
Šiandien apsilankė: 2443
Dabar naršo: 20
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.