Juo daugiau valdžioje yra susireikšminusių kvailių, juo labiau ji linkusi bausti, drausti, moralizuoti ir liepti. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, bet pirštais geriau nerodyti. Idant nesusidarytų klaidingas įspūdis, kad nurodytieji išsiskiria iš kitų šios grupės bendravaldžių,- svarsto apžvalgininkas Vladimiras Laučius dienraštyje "Lietuvos žinios" 2009-07-16 spausdinamame komentare "Demokratija su varovais: nemąstantys, bet aktyvūs". Komentare pateikti pamąstymai gan taikliai apibūdina situaciją daugelyje gyvenimo sričių.
******************
Kviečiame susipažinti su keletu citatų:

[....] Esminis demokratiją žaidžiančio mūsų valdančiojo elito bruožas – laikytis ne savo ir savo bendraminčių idėjų, bet savo ir savo bendravaldžių kėdžių. Kai laikomasi idėjų, lemia galva, o kai įsitveriama kėdžių, ima lemti sėdmenys. Sėdmenų politika savo ruožtu reikalauja būti radikaliam, kategoriškam ir garsiau už savo artimą rėkauti nuo bačkos, idant tavęs klausytųsi ir tavimi žavėtųsi masės.

[....]

Vis dėlto sovietmetis paliko gilų įspaudą daugelio mūsų politikų galvose.

[....]

Tikrą komunistą atpažinsi ne iš praeities, o iš dabartinės jo elgsenos ir mąstysenos. Visur kištis, auklėti, pamokslauti, moralizuoti, drausti ir reguliuoti – tipiška „socialistinės moralės“ propaguotojo būsena.

[....]

Vėl tenka prisiminti Anatole France`o žodžius: „Kvailys yra dar blogiau už piktadarį, nes piktadarys kartais ilsisi, o kvailys – niekada.“ Gerai, kad nei mūsų valdžia, nei mūsų demokratijos „gelbėtojai“ nėra piktadariai. O visa kita – ne taip gerai. Švelniai tariant.