Į Aplinkos ministeriją išsakyti nuomonę dėl valstybinių miškų sistemos reformos sukviestiems urėdams kėlė nerimą numatomi atleidimai, - rašoma dienraščio "Lietuvos žinios" žurnalistės Aistės STANKEVIČIENĖS 2007-04-25 straipsnyje "Ministras neigė norįs revoliucijų".

Toks susitikimas, dalyvaujant reformos iniciatorių atstovams - aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui ir generaliniam miškų urėdui Benjaminui Sakalauskui, vakar surengtas pirmąkart.

Iš visos Lietuvos susirinkę urėdai skundėsi informacijos trūkumu, prašė reformą vykdyti pamažu, kad numatomų reorganizacijų vajus skaudžiai "neišretintų" darbuotojų. Žiniasklaidoje jau rašyta, jog planuojamiems pertvarkymams nepritaria Lietuvos miškininkų sąjunga bei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, dėl jų į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi Seimo socialliberalai.

Mato kitus skaičius

Ministras A.Kundrotas ir generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas bandė raminti susirinkusius urėdus, kad kol kas tėra svarstomi keli reorganizacijos modeliai. Pagal Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 metų strateginio plano projektą numatoma dabar esančias urėdijas stambinti iki devynių įmonių, kurioms priklausytų 42 filialai. "Laikas, kai esame išnaudoję dabartinės sistemos efektyvumo galimybes, atėjo. Pertvarkymus turime daryti gana greitai. Planuojamas devynių, o ne vienos didelės įmonės modelis rodo, kad einame evoliucijos, ne revoliucijos keliu", - aiškino A.Kundrotas.

Per pirmąjį reformos etapą numatoma atleisti 9-10 proc. darbuotojų. Tačiau ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos vadovai per susitikimą neigė miškininkų skaičiavimus, jog tai sudarytų apie 700 žmonių.

Nėra ką mažinti

"Mūsų sistemoje dirba 2700 specialistų, iš jų 200 - buhalterių. Manęs neįtikinsite, kad tai efektyvu. Kodėl Estijoje jų tiek nereikia?" - klausė ministras.

Lietuvos miškininkai, nors ir sutinka, jog reforma būtina, pageidauja laipsniškų pertvarkymų. Urėdai tvirtino, kad darbo krūvis jau dabar per didelis, o atleidus žmonių daugelis darbų liks tiesiog nepadaryti. Nerimauta, ar sumažinus darbuotojų bus kam pildyti gausybę popierių. "Dabar pas mus dirba 140 žmonių, įskaitant darbininkus. Nelabai įsivaizduojame, kur jų būtų galima sumažinti", - sakė Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys.

Vertins individualiai

Pasiteiravus, kaip ketinama spręsti galimas socialines problemas, ministras A.Kundrotas teigė, jog prireikus atleisti darbuotojų pirmiausia bus žiūrima į žmones, kurie yra beveik pensinio amžiaus. Ministro įsitikinimu, bene daugiausia galima laimėti supaprastinus apskaitą, sumažinus pernelyg didelį biurokratinių saugiklių skaičių. Todėl neigiamų pokyčių esą nebus, o šią specialybę turintys asmenys galės nesunkiai įsidarbinti kitose srityse.

Paklausus, ar planuojamas mažinimas palies ne tik apskaitininkus, bet ir eigulius bei girininkus, ministras nuo aiškaus atsakymo išsisuko. "Reikia individualiai įvertinti kiekvienos urėdijos situaciją. Ji labai nevienoda. Vienos urėdijos jau turi naujovišką struktūrą, kitos tik orientuojasi į tai. Kai kuriose jų atlyginimai skiriasi net 1000 litų. Manau, artimiausias rezervas mažinti yra ir centrinis urėdijų aparatas. Kiek darbuotojų tai palies, vertins patys urėdai. Ministerija jokių konkrečių nurodymų neduos", - tikino A.Kundrotas.