Nežinau, ar visi žurnalo skaitytojai žino, tačiau jau nuo 2005 m. veikia Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba (toliau - Taryba), kaip Aplinkos ministerijos patariamoji institucija medžioklės ūkio tvarkymo ir plėtros klausimais.

            2010 m. sausio 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-64 buvo atnaujinta šios tarybos sudėtis, o vasario 4 d. įvyko pirmasis atnaujintos Tarybos posėdis. Turiu garbės būti šios tarybos nariu nuo pat jos įkūrimo todėl dalyvavau ir pastarąjame posėdyje.

             Posėdyje buvo svarstomi įvairių institucijų pateikti siūlymai  keisti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisykles.  Nors galiojančios taisyklės, prieš jas priimant taip pat buvo "giliai" išdiskutuotos, tačiau laikas sudėlioja mintis, įvertina idėjas ir daro savo pataisymus. Todėl natūraliai atsirado gana daug naujų pasiūlymų, kaip būtų galima patobulinti jau galiojančias taisykles.

             O pasiūlymų gauta tikrai daug ir įvairių. Tiesa, kai kurie iš jų gana utopiniai. Pvz., kaip siūlymas pavasarį medžioti slankas ir žąsis. Gal medžiotojai ir nudžiugtų, jei tai butų įteisinta, tačiau turime neužmiršti, kad jau seniai esame ES nariai ir negalime nei iš šio, nei iš to spjauti į ES direktyvas, stojimo sutartį ir t.t.  Todėl teikdami pasiūlymus turėtume būti realistai, ir vertinti blaiviau mūsų galimybes. Aš niekada nebuvau pavasarinės slankų medžioklės uždraudimo šalininkas, tačiau reikia įvertinti realijas - laiko rato neatsuksime atgal.

            Be utopinių pasiūlymų, buvo gana daug realių ir teigiamų pasiūlymų, kaip tobulinti medžioklės taisykles. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti pasiūlymus prailginti t.elnių patinų medžioklės sezoną, prailginti medžioklės lapo galiojimo laiką iki 60  d., išbraukti iš licencijuojamų gyvūnų sąrašo stirnas. Taip pat buvo pritarta  ir daugeliui smulkesnių, tačiau gana reikšmingų pasiūlymų keisti taisykles.

             Tiesa, kai kurie siūlymai susilaukė audringos Tarybos narių reakcijos ir sukėlė dideles diskusijas. 

Vienas tokių siūlymų, išskirti taisyklėse šėrimo ir viliojimo vietas, bei apriboti galimybes medžioti prie šėryklų. Tuo pačiu buvo diskutuojama apie poreikį uždrausti įrengti viliojimo bei šėrimo vietas ir bokštelius prie pat medžioklės vienetų ribos. Nutarta siūlyti Aplinkos ministerijai Medžioklės taisyklėse nustatyti atskiras sąvokas "viliojimas" ir „šėrimas" bei formuluoti atitinkamus taisyklių pakeitimus, apibrėžiančius medžioklę šėrimo vietose.

Dar audringiau buvo svartytas siūlymas numatyti galimybę medžiotojams teikti duomenis ne kasmet, kaip yra šiuo metu, bet kas 3 ar 5 metus. Toks pakeitimas nuimtų nuo medžiotojų visiškai betikslį kasmetinį vaikščiojimą „atsižymėti". Jau tikrai esame pribrendę teikti duomenis ne kasmet, o kas tarkim 5 metus ir pasikeitus duomenims nedelsiant. Taip būtų ir logiška ir patogu medžiotojams.  Deja šis pasiūlymas sulaukė audringo  Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) atstovų pasipriešinimo. Kadangi net 5 Tarybos nariai yra tuo pačiu ir LMŽD tarybos nariai, tai diskusija „įkaito" nedelsiant. Pagrindinis pasipriešinimo argumentas - toks pakeitimas sugriaus LMŽD. Mane tai labai nustebino - negi ponai iš LMŽD tarybos mano, kad  medžiotojai į draugijas buriasi tik dėl to, kad galėtų per draugiją pateikti duomenis sąvadui. Betgi jau keletas metų galime duomenis sąvadui pateikti per Aplinkos apsaugos departamentus.

Medžiotojų būrimosi į draugimas prasmė yra žymiai platesnė  ir nereiktų viso to „supaprastinti" iki spaudo medžiotojo biliete. Kad ne tik prievolė gauti spaudą į medžiotojų bilietą buria medžiotojus įrodo Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta" bei  Sūduvos medžiotojų sąjungos veikla.

 Manau kad šiuo klausimu , o tuo pačiu ir kitais klausimais,  plačiau turėtų pasisakyti daugiau medžiotojų, todėl rašykite į žurnalą, dėstykite savo nuomonę ......