Privačių miško savininkų, Lietuvos miško savininkų asociacijos narių prašymu kreipėmės į Artūrą Kundrotą, aplinkos ministrą, ir Petrą Čėsną, ūkio ministrą, kad skubotai netvirtintų rengiamų „Pagrindinių miško kirtimo taisyklių“ pakeitimų. Aplinkos ministerija tuomet svarstė galimybę padidinti kai kurių rūšių kirstinų medžių amžių, tokiam sprendimui nepateikdama jokių rimtesnių argumentų.

Buvome ir esame įsitikinę, kad šio svarbaus miškų medienos išteklių naudojimą reglamentuojančio dokumento siūlytų pakeitimų, ypač numatančių 20-50 metų padidinti kirstinų medžių amžių, reikalingumas nebuvo pakankamai pagrįstas, juos realizavus tai galėjo turėti didelių neigiamų ekonominių pasekmių šalies ūkiui, būtent:

1. Sumažėtų medienos pramonės galimybės aprūpinti vietine žaliava. Vien pušų medienos naudojimas galėjo sumažėti apie 300.000-400.000 m3, jei būtų įsigaliojusi pasiūlyta taisyklių redakcija. Lietuvos ir užsienio mokslininkai bei praktikai kaip tik rekomenduoja mums Lietuvoje mažinti, pavyzdžiui, pušynuose, beržynuose ir eglynuose, kertamų medžių amžių, nes laiku neiškirtus pūdoma mediena, prastėja jos kokybė, mažėja medynų atsparumas ligoms ir pan. Be to, pramonė neprisitaikiusi tinkamai panaudoti per didelio skersmens spygliuočių rąstų, tad kyla klausimas - kam juos tokius auginti ilginant ir taip netrumpą apyvartos laikotarpį?

2. Lietuva vėl gali tapti nepatrauklia ir nepatikima šalimi investuotojams į medienos pramonę, jos modernizavimą didesnės pridedamosios vertės produkcijos gamybai plėtoti. Nepagrįsti ekonomine logika, nepamatuoti sprendimai padarytų netikslingus šiuo metu jau vykdomus investicinius projektus (pvz., "Stora Enso" investicija į Alytaus lentpjūvę, G.Kaminsko lentpjūvės modernizavimas ir pan.), nukreiptus būtent į pušų medienos apdirbimą. Būtina įvertinti nuostolius, kurie patiriami dėl kirstinų medžių amžiaus didinimo.

3. Privačių miškų savininkai ir Lietuvos valstybė, kaip valstybinių miškų savininkė, patirtų ryškių tiesioginių ekonominių nuostolių dėl apribojamo miškų naudojimo, nesant jokių aiškių pozityvių tokio žingsnio pasekmių. Vertinant atliktą analizę apie kirtimo intensyvumą, akivaizdu, kad pagrindinių kirtimų aktyvumas valstybiniuose miškuose 2000 ir 2001 m. buvo beveik 2 kartus didesnis negu privačiuose miškuose (valstybiniuose miškuose - 200 m3/ha, o privačiuose - 120 m3/ha ).

"Pagrindinių miško kirtimo taisyklių“ pasiūlytiems pakeitimams taip pat nepritarė medienos pramonės įmonių asociacija „Lietuvos Mediena“, Lietuvos miškų institutas, kiti autoritetingi miškininkai bei mokslininkai.
Džiugu, kad blaivus protas paėmė viršų, ir Aplinkos ministerija atsakingai pasvėrė galimas planuotų sprendimų pasekmes.