Lietuvoje iki 2000 m. drebulynai beveik nebuvo veisiami, nebuvo auginami ir drebulių sodmenys. Tik 1982-1985 m., eksperimento tvarka, Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centre dirbtiniu kryžminimu buvo gaunamos hibridinių drebulių sėklos ir iš jų išauginama 7-10 tūkst. sėjinukų, kuriais aprūpindavo miškų ūkius eksperimentiniams želdiniams veisti. Tačiau dėl tuo metu buvusio didelio kanopinių žvėrių skaičiaus ir riboto želdinių tvėrimo, daugelis hibridinės drebulės želdinių buvo stipriai pažeisti ir labai išretėjo, kai kurie ir visai žuvo. Hibridinė drebulė yra greitai augantis paprastosios drebulės Populus tremula ir amerikinės drebulės Populus tremuloides (arba P. alba) dirbtinio apdulkinimo būdu gautas tarprūšinis hibridas,- informuoja manoukis.lt .

Skaičiuojama, kad metinis hibridinės drebulės prieaugis siekia 10,9-13,0 ktm/ha. Natūralių drebulynų prieaugis yra gerokai mažesnis - 6,9 ktm/ha. Geromis augimo sąlygomis hibridinės drebulės rotacijos periodas popiermedžiams išauginti neturėtų viršyti 30 metų. Auginant biokurui, drebulės kertamos po 10 metų.***********

Nuotraukoje: Bendrovės "Euromediena" vadovas Mindaugas Šilininkas 10-ties metų amžiaus hibridinės drebulės plantacijoje (Estijoje, 2011 m. spalis).

Hibridinė drebulė Lietuvoje ypač išpopuliarėjo per pastaruosius kelerius metus. Lietuvoje yra veisiami lietuviškų, latviškų, suomiškų ir švediškų rinktinių hibridinių drebulių medžių klonai. Galima numanyti, kad pagal įveistų želdinių apimtis hibridinių drebulių želdiniai jau šiais metais viršys įveistų žilvičių plotus, kurie Lietuvoje buvo pradėti veisti gerokai anksčiau.

Visi Lietuvoje realizuojami hibridinių drebulių sodinukai yra išauginti uždaroje šaknų sistemoje, todėl hibridinių drebulių želdinius galima įveisti bet kuriuo sodinimui tinkamu metu laiku, t.y. išskyrus žiemą ir sausus laikotarpius vasarą. Tenka pastebėti, kad hibridinės drebulės želdinius įveisus liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, dar tais pačiais metais sodinukai spėja adaptuotis ir pagal augimo tempus lenkia želdinius, kurie įveisti rudenį.

Hibridinės drebulės žemės ūkio paskirties žemėje įveisiamos 1100 - 1500 vnt. / ha tankumu. Šiuo metu Lietuvoje populiariausia hibridiniu drebulių įveisimo tvarka yra 3mx3m (t.y. 3 m tarp vagų ir 3 m tarp sodinukų vagose) arba 4mx2m (t.y. 4 m tarp vagų ir 2 m tarp sodinukų vagose). Skirtingi atstumai tarp vagų pasirenkami atsižvelgiant į tai, kaip numatoma vykdyti tolimesnę įveistų želdinių priežiūrą - jei priežiūra bus vykdoma mechanizuotu būdu, pasirenkamas didesnis atstumas tarp vagų.

Geras dirvos paruošimas (t.y. gilus išarimas) prieš įveisimą gali keleriais metais paspartinti hibridinės drebulės želdinių augimo tempus. Lietuvoje absoliuti dauguma hibridinės drebulės želdinių yra įveista be gilesnio dirvos paruošimo, t.y. panaudojant tik miškinį plūgą.

Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į pasodintų hibridinių drebulių apsaugą. Dėl ypač spartaus augimo, hibridines drebules ypač mėgsta įvairūs graužikai - nuo briedžių, elnių ir stirnų iki kiškių ir pelių. Hibridinės drebulės įveisimo kompensacija siekia 10739 Lt/ha ūkininkavimui mažiau palankesniuose arba 9397 Lt/ha ūkininkavimui palankesniuose rajonuose ar seniūnijose. Į šią kompensavimo išmoką yra įskaičiuota ne tik įveisimo bet ir apsaugos priemonių - tvorų - išlaidų kompensavimas.

Individualias apsaugas galima naudoti tik nuo smulkių graužikų, tuo tarpu nuo kanopinių žvėrių patartina suagotis įrengiant tinklines 2 m aukščio tvoras. Namaža dalis hibridinės drebulės želdinių Lietuvoje yra įveista be mechaninių apsaugos priemonių - naudojami repelentai. Repelentai gali būti veiksmingi, jei miškas yra įveistas vietovėse, kur nėra daug kanopinių žvėrių.

UAB "Euromediena" pirkėjams siūlo tiek lietuviškų, tiek užsienio (suomiškų ir švediškų) rinktinių hibridinių drebulių sodmenis. 2011 m. UAB "Euromediena" išaugino ir pardavė 275 tūkst. vnt. hibridinės drebulės sodmenų, o 2012 m. pirkėjams numatoma pasiūlyti kelis kartus daugiau lietuviškų sodmenų.

Išsamesnė informacija: www.euromediena.com