Apie tai, kas ir kodėl siekia sukelti sumaištį miškų sektoriuje, svarsto Kęstutis Jeskelevičius 2010-03-17 portale DELFI paskelbtame straipsnyje "Miškų valdymas ir Trojos kumelė". Jis primena, kad š.m. kovo 9 dieną, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA)  vykusios diskusijos "Miškai - valstybės ir privatus turtas: nuosavybė, valdymas, kaupimas ir naudojimas" metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas net pareiškė, kad jis žinąs šią sumaištį inicijavusių asmenų pavardes, tačiau, deja, nepanoro jų įvardyti. LMA vykusią diskusiją apie miškų ateitį paskatino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) paskelbta pozicija dėl valstybinių miškų valdymo reformos.K.Jeskelevičius straipsnyje antrina pastaruoju metu urėdijose intensyviai skleidžiamai nuomonei, kad pasinaudojant  LLRI pareiškimu sukeltas šurmulys tėra taktinis manevras, skirtas tikriesiems sprendimams pridengti.

***********************************************
Keletas citatų iš straipsnio:

[...] 

Kol buvo pliekiamasi su LLRI dėl jų išsakytos radikalios pozicijos miškų privatizavimo ir valdymo klausimu, klastingos iniciatyvos ėmėsi Ūkio ministerija. Dangstantis Saulėlydžio komisijos sprendimais Vyriausybei skubos tvarka yra teikiamas Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisų paketas. Tarp daugybės neesminių šio įstatymo pakeitimų riogso vos ne Trojos kumelė – supaprastintas valstybės ir savivaldybių įmonių pertvarkymas į akcines bendroves.

Ką slepia ši supaprastintoji tvarka? Kodėl jos ūmai prireikė? Juk beveik visos didžiosios valstybės įmonės jau pertvarkytos į akcines bendroves. Beliko regioninės kelių įmonės, vis dar reorganizuojamas Lietuvos paštas ir, žinoma, miškų urėdijos, turinčios valstybinių įmonių statusą. Keistas ir būsimųjų akcinių bendrovių modelis, kuriame iš esmės nelieka viešojo intereso atstovavimo. Nelieka todėl, kad naujosiose akcinėse bendrovėse numatyta sudaryti valdybas (pagrindinį valdymo organą) ne tik iš valstybės – savininko teisėms atstovaujančių asmenų, bet ir įtraukti į jas ir verslo organizacijų pasiūlytus asmenis.

Nors minėtose įstatymo pataisose nė žodžiu neužsimenama apie miškų privatizavimą, tačiau nesunku įspėti, kad jos skirtos būtent miškų urėdijoms. Taigi priėmus šias pataisas valstybinius miškus jau valdytų ne vien urėdas – vienasmenis pareigūnas, – o valdyba, kurioje atsirastų ir miškų privatizavimu suinteresuotų asmenų. Beliks „teisingai orientuoti“ valdyboje esančių valstybinių institucijų atstovus ir palankūs sprendimai bus garantuoti. Tarkime, sprendimai dėl perdirbėjams palankių medienos pardavimo kainų ir taisyklių ar galimybių parduoti medieną nenukirstu mišku neva šitaip taupant valstybės lėšas ir pan.

[...]

Grėsmę valstybiniams miškams minėtojo įstatymo pataisose įžvelgė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Todėl atsiranda „patobulintas“ įstatymo projekto variantas, kuriame numatomos papildomos aplinkybės, turinčios apsaugoti miškų urėdijas nuo jų pertvarkymo į akcines bendroves.

[...]

Tačiau po tokios valstybinių miškų apsaugos kažkam Vyriausybėje ramiai nesimiega. Kai kurie požymiai byloja, kad nerimsta būtent premjeras.

[...]

Krenta į akis dar vienas dalykas. Iniciatyvos įsiterpti į valstybinių miškų valdymą ypač suaktyvėjo ir tapo gerokai klastingesnės po to, kai abi kojas į šalies medienos perdirbimo pramonę įkėlė pasaulinio garso švedų baldų koncernas IKEA, įsigydamas medienos plokščių gamybos įmonę Kazlų Rūdoje. Negi šio koncerno atstovų, įžūliai nurodinėjusių dar Gedimino Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei, kaip turi būti valdomas valstybinių miškų sektorius, įtaka jau tokia didelė, kad gali tampyti nematomas gijas ir pastarojoje Vyriausybėje.

[...]

Pilną straipsnį  "K.Jaskelevičius. Miškų valdymas ir Trojos kumelė" skaitykite portale DELFI ...>>>