Gerb. Gene,

Pirmiausiai derėtų kreiptis raštu į rajono savivaldybėje esantį Žemėtvarkos skyrių, kur išduodami leidimai miškui įveisti,  išdėstant argumentus ir sulaukti raštiško atskymo. Jei savame rajone išsiaiškinti nesiseka, tuomet reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (vėlgi raštu, aiškiai išdėstant situaciją). NŽT kontaktus rasite www.nzt.lt

LMSA

Gerb.Greta,

paprasčiausiai jums kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyriaus specialistus (vedėjas Antanas Lekstutis). Kontaktus rasite čia...>>>

LMSA

Gerb.Roma,

Pirmiausiai derėtų kreiptis raštu į rajono savivaldybėje esantį Žemėtvarkos skyriaus vadovą (jie kontroliuoja žemės grąžinimo darbus) ir sulaukti raštiško atskymo. Jei savame rajone išsiaiškinti nesiseka, tuomet reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (vėlgi raštu, aiškiai išdėstant situaciją). NŽT kontaktus rasite www.nzt.lt

LMSA

Gerb. Arvydai,

Deklaruoti galite jūs pats prisijungęs prie deklaravimo sistemos arba apsilankęs seniūnijoje , kurioje yra jūsų miško valda.

detaliau paaiškinti gali Nacionalinės mokėjimų tarnybos artimiausio jums padalinio specialistai. Kontaktus rasite www.nma.lt. Siūlome taipogi susipažinti su šį ketvirtadienį vykusio pasitarimo dėl paraiškų rinkimo ir deklaravimo aktualijų medžiaga, kurią rasite čia...>>>

LMSA

Gerb. Kristina,

LR Miškų įstatymo 4 str. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai 4 dalyje apibrėžiama

4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Vadovaujantis paskutiniu (6) punktu, LR Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ ((Žin., 1997, Nr. 97-2451 ) urėdijų valdomus miškus priskyrė valstybinės reikšmės miškams.

LMSA

Gerb. Aiste,

Mūsų asociacija vienija miškuose ūkininkaujančius miško savininkus. Gyvenviečių želdynai- ne mūsų specializacija. Galime bendrais bruožais patarti:

Jei norite kirsti medį, kuris auga privačioje valdoje, būtina pasitikslinti- ar jie nėra paskelbti savivaldybės saugomais medžiais. Pastaruoju atveju - jei medis paskelbtas saugomu- genėti ar kirsti medį net nuosavoj valdoj galima tik gavus savivaldybės  leidimą.

Ar ne miško žemėje augantis medis yra priskirtas saugotiniems želdiniams- turi žinoti kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija ir į jos sudėtį įeinančių organizacijų atstovai: savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir (ar) Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros pareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją – tos saugomos teritorijos direkcijos atstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje – kultūros vertybių apsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje ir kelių apsaugos zonoje – kelių tarnybos atstovas ir saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose, kuriems yra parengti želdinių pertvarkymo projektai, schemos, – autorinės priežiūros atstovas).

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (Žin., 2010, Nr. 137-6990); 15.str. 2p. sakoma, kad:

2. Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę:

1) privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų;

Vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsniu saugotiniems medžius priskiria Vyriausybė (Aplinkos ministerijos teikimu) arba- savivaldybės.

Saugotinų želdinių tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintos taisyklės: „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 17-611);

Atsakymai į panašius klausimus yra pateikiami mūsų svetainės rubrikos <Klauskite-Atsakome> skyriuje <Sodybų želdinių priežiūra ir tvarkymas>

LMSA

Gerb. Egidijau,

Įsigyjant techniką yra galimybė pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemone „Miškų ekonominės vertės didinimas“ (kai prašoma paramos suma ne didesnė kaip 150 tūkst. Lt projektui), paraiškos surenkamos nuo 2013-05-13 iki 2013-06-28

Plačiau susipažinkite Nacionalinės mokėjimų agentūros svetainėje čia...>>>

LMSA

Gerb. Lina,

Kalbėtis reikia su jums valstybinę žemę išnuomavusia institucija. Greičiausiai tai Nacionalinės žemės tarnybos rajono žemėtvarkos skyrius. Ten išsiaiškinsite jūsų konkretaus atvejo sprendimus.

Įprasta tvarka yra tokia, kad jei jūs įregistravote žemės nuomą Nekilnojamojo turto registre ir mokate nuomos mokestį, tokioje žemės ūkio paskirties žemėje augančius savaiminukus medžius privalote šalinti užtikrindamas gerą agrarinę nuomojamos žemės būklę. O kertant pagaminti žabai irgi priklauso jums.

Svetimoje žemėje pasigamintos malkos- vagystė. Tad, jei kaimynas sąmoningai, žinodamas apie žemės nuomos faktą,  jūsų naudojamoje žemėje kirto neatsiklausęs žemės nuomotojo- padarė prasižengimą.

LMSA

Gerb. Inga,

Paprašėme atsakyti į jūsų paklausimą Nacionalinės žemės tarnybos specialistų.

 Atsakymas: Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo  4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalis  reglamentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai  privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Šio įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.  Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė.

 Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymą formuojant naujus žemės sklypus ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą, reglamentuoja Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas) sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus), detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus formuojant naujus žemės sklypus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai). Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos arba jos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės konsolidacijos, kaimo plėtros žemėtvarkos, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą.

Nagrinėjant šį paklausimą kyla įtarimas ar teisingai yra nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis. Todėl prašyčiau pateikti daugiau informacijos arba siūlytume kreiptis į to rajono Nacionalinės žemės tarnybos skyrių, kurio teritorijoje yra nagrinėjamas žemės sklypas.

Tikimės, kad pateiktas išaiškinimas pasitarnaus sprendžiant jūsų keliamą klausimą.

Pagarbiai,

LMSA