Kormoranų populiacijai reguliuoti pasirinktą brangiausią būdą - fejerverkus - kritikuoja medžiotojai ir gamtininkai. Esą tai galima daryti visai nemokamai,- rašo 2010-05-21 Mindaugas Milinis "Lietuvos žinių" straipsnyje " Tūkstančiai litų laidomi į orą" Kormoranai iš lizdų fejerverkais baidomi ir Elektrėnų marių saloje, Nemuno deltoje bei keliuose ežeruose. Tačiau didžiausia šių dangaus žiurkėmis vadinamų paukščių kolonija yra Kuršių nerijoje, Juodkrantėje. Miškininkai joje suskaičiavo per tris tūkstančius lizdų, kuriuose gali perėti apie 15 tūkst. paukščių.
Baido fejerverkais. Kormoranų populiacijai neleidžiama toliau plisti baidant paukščius nuo kiaušinių perėjimo metu. Esą taip neišsirita apie 50 proc. jauniklių. Šiems darbams atlikti jau kelintus metus Aplinkos ministerija rengia kainų apklausą, kurią paprastai laimi biologinės įvairovės išsaugojimo klubas "Gamtos namai".
Pasak klubo "Gamtos namai" atstovo Sauliaus Rumbučio, šaudant petardas kormoranai išbaidomi ir išvejami iš lizdų, kur lieka perimi kiaušiniai. Jie atšąla, o viduje susiformavęs embrionas žūsta.
Šiai pramogai kiekvienais metais skiriama 30 tūkst. litų. Atrodytų, nedaug, tačiau šio metodo priešininkai aiškina tokį pat darbą atliksiantys be jokio atlygio.
Kolonija plečiasi Medžiotojai fejerverkų šaudymą vadina žaidimu ir pinigų švaistymu. Esą panašų efektą duotų ir medžioklinių šautuvų šūvių garsas. Pabaidyti paukščiai pakiltų, o jiems bandant grįžti į lizdus būtų galima vėl šauti. "Efektas, manau, būtų panašus kaip ir fejerverkų. Gal net geresnis, nes nušautume ir vieną kitą paukštį. Visa tai atliktume nemokamai. Juk medžioklė tuo ir naudinga, kad reguliuotų pagausėjusią populiaciją", - aiškino Gintautas Ovidijus Baltranas, Nidos medžiotojų būrelio "Girinis" pirmininkas.
Medžiotojas tvirtino pastebėjęs, kad kormoranai plečia savo valdas. "Nemažai naujų lizdų mačiau miške šalia Pervalkos", - LŽ sakė G.O.Baltranas.
Tačiau Selemonas Paltanavičius medžiotojų pasiūlymą vertina skeptiškai. "Šūvio garsas gali išbaidyti daug mažiau paukščių nei 25 metrų aukštyje iššovusi petarda. Be to, medžiotojai nežinotų, kurioje vietoje reikėtų šaudyti", - sakė gamtininkas.
Ugnimi pigiau Klaipėdos universiteto prorektoriaus Antano Lukoševičiaus manymu, kormoranų populiacijai reguliuoti išties buvo pasirinktas brangiausias būdas. "Tam kiekvienais metais siūlau paprasčiausią ir pigiausią būdą - ugnį. Mat visi paukščiai jai yra labai jautrūs. Tereikia jų kolonijoje po medžiais sukurti kelis lauželius ir paukščiai paliks savo lizdus", - aiškino A.Lukoševičius. Jis pasakojo dar vaikystėje taip išvaikęs kovarnių koloniją.
 "Pabandykite po medžiu, kuriame tupi šimtai paukščių, uždegti paprasčiausią degtuką. Pamatysite, kokia panika kils. Taip vertėtų elgtis ir Juodkrantėje. Reikėtų, kad kas nors naktį budėtų ir neleistų ugniai išplisti. Tačiau mūsų patarimų nepaisoma, pasirenkamas brangiausias populiacijos reguliavimo būdas", - piktinosi A.Lukoševičius.
Pramoga turistams Kormoranų kolonija yra vienas lankomiausių objektų Kuršių nerijoje. Šių paukščių išmatose esančios rūgšties naikinamas miškas patraukia važiuojančiųjų į Nidą dėmesį. Tačiau šiuo metu kormoranų kolonija tiek išsiplėtė, kad nudžiūvę medžiai virsta ant Smiltynės-Nidos plento, todėl kilo grėsmė juo važiuojančiam transportui.
Per pastaruosius du dešimtmečius kormoranai beveik sunaikino 50 proc. sengirės, iš viso apie 12 hektarų miško. Įsikūrę pietinėje Juodkrantės dalyje 1970 metais jie užėmė garnių koloniją ir juos beveik išstūmė.  |
