Į gyvenvietes atklystančios lapės, šalia kelio maitintojų laukiantys smalsūs šernai ar šalikelėje žolę rupšnojančios stirnos tapo įprastu reginiu Kuršių nerijoje. Toks žvėrių elgesys kelia nemažai rūpesčių,- temą nagrinėja Mindaugas Milinis "Lietuvos žiniose" 2011-05-07 straipsnyje " Kuršių neriją užvaldo žvėrys".
Straipsnyje rašoma, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius nesistebi žvėrių gausa, kadangi visos Neringos gyvenvietės yra miškuose. [...] Suskaičiavo žvėris Balandį specialistai suskaičiavo Kuršių nerijoje esančius žvėris. Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos agentūros vedėjo Justino Stančaičio, šiuo metu pusiasalyje gyvena 64 briedžiai, 248 stirnos ir 102 šernai.
Aplinkosaugininkas pripažino, kad briedžių ir stirnų Kuršių nerijoje daugoka, tačiau drastiškai mažinti jų populiacijos neketinama. Pagal mokslininkų rekomendacijas 1000 hektarų miško plote turėtų gyventi vienas du briedžiai. Lietuvai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje miškai užima 6,5 tūkst. hektarų plotą, juose pramisti gali iki 15 girios karalių. "Vis dėlto, manome, kad Kuršių nerijoje laisvai galėtų gyventi apie 30 briedžių. Tačiau čia yra saugoma teritorija ir joje galioja visai kitokios normos nei žemyninėje dalyje", - sakė J.Stančaitis. Jis pridūrė, kad šiemet leista sumedžioti tik penkis briedžius - keturis patinus ir vieną patelę arba jauniklį.
J.Stančaitis taip pat priminė, kad šernai, atnaujinus jų medžioklę, grėsmės gyvenvietėms nebekelia.
"Tik lapių skaičius mums nėra žinomas. Šių gyvūnų medžioklė nelicencijuojama, todėl patys medžiotojai sprendžia, kiek lapių reikia sumedžioti, kad jų populiacija nedidėtų", - sakė aplinkosaugininkas.
Medžiotojai skundžiasi Patys medžiotojai nėra patenkinti tokia tvarka. Jie pripažįsta, kad mieliau šaudytų vertingus žolėdžius nei lapes, kurių mėsa netinkama maistui.
Neringos medžiotojų būrelio "Girinis" vadovas Gintautas Ovidijus Baltranas LŽ skundėsi, kad KNNP labiau rūpinasi kanopiniais žvėrimis, o lapių populiacijos reguliavimas paliktas medžiotojų nuožiūrai. "Susiduriame ir su kita problema. Gyvenvietėse bet kokia medžioklė draudžiama, o medžioklės plotuose gudrios lapės vengia būti, nes žino, kad joms čia daug pavojingiau nei gyvenvietėse", - pasakojo medžiotojas.
Neringos merijos atstovai tikina dėl lapių grėsmės vietos gyventojams ar poilsiautojams bent jau kol kas neįžvelgiantys. "Anot medžiotojų, problemų gali kilti per varomąją medžioklę, kai, tikėtina, į gyvenvietes subėgs daugiau išsigandusių lapių. Tačiau tokios medžioklės vyksta tik žiemą", - aiškino Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.
Tačiau jis primygtinai prašo į Kuršių neriją atvykstančių poilsiautojų nešerti laukinių gyvūnų pakelėse, gyvenviečių prieigose ir kitose vietose. "Taip elgdamiesi darome didelę žalą žvėrims, jie praranda įgimtą gebėjimą natūraliai susirasti maisto miške ir ieško jo gyvenvietėse. Žmogus nacionaliniame parke yra svečias gamtoje, todėl jis neturi kištis į natūralius gamtos procesus", - perspėjo A.Vyšniauskas. [...] M.Milinio straipsnį "Kuršių neriją užvaldo žvėrys" skaitykite 2011-05-07 dienraštyje "Lietuvos žinios" ...>>> 
|
