Komentuodamas Žemės mokesčio įstatymo naujos redakcijos ( Nr. XIP-3723) projektą, Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) siūlo palikti dabar galiojantį maksimalų 1,5 proc. žemės mokesčio tarifą ir nekelti jo iki 4 proc., nes tai leistų savivaldybių taryboms didinti mokesčių naštą, dėl ko nukentėtų žemės mokesčio mokėtojai.
Institutas taip pat siūlo nesuteikti savivaldybių taryboms teisės diferencijuoti mokesčio dydį, nes tai didintų mokesčių mokėtojų reguliavimą, o administravimas taptų brangesnis ir sudėtingesnis. Be to, būtina atsisakyti siūlymo apleistai žemei taikyti 4 proc. mokesčio tarifą, nes tai pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus. Siūlymas suteikti mokesčio lengvatą Lietuvos bankui yra nepagrįstas, privilegijuojantis vieną konkretų mokesčio mokėtoją, todėl, instituto nuomone, reikia jo atsisakyti.
Toliau – LLRI pastabos, kurios buvo pateiktos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Seimo ekonomikos komitetui, Seimo frakcijoms ir Finansų ministerijai. ***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3723 (toliau – įstatymo projektas) ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Dėl maksimalaus žemės mokesčio tarifo dydžio
Šiuo metu galiojančiame Žemės mokesčio įstatyme numatytas 1,5 proc. žemės kainos dydžio žemės mokesčio tarifas metams. Projekte siūloma leisti savivaldybių taryboms nustatyti žemės mokesčio tarifą tarp 0,01 ir 4 proc. žemės mokestinės vertės.
Siūlymas savivaldybių taryboms nustatyti žemės mokesčio tarifą didintų savivaldos finansinę nepriklausomybę ir todėl yra sveikintinas. Tačiau 4 proc. dydžio maksimalus žemės mokesčio tarifas yra nepagrįstas, leisiantis savivaldybių taryboms didinti mokesčių naštą, dėl ko nukentėtų mokesčio mokėtojai. Įstatymo projektas taip pat siūlo pereiti prie žemės apmokestinimo nuo masiniu vertinimo būdu nustatyto vidutinės žemės rinkos vertės, todėl gali smarkiai išaugti bazė, nuo kurios mokamas žemės mokestis. Turint tai omenyje, maksimalaus tarifo nustatymas ties 4 proc. mokesčių mokėtojams būtų dar skausmingesnis.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „išlieka rizika, kad, siekiant maksimalių pajamų, bus pasirenkami į viršutinę intervalo dalį patenkantys mokesčio tarifai, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamos sprendimus dėl mokesčių tarifų, savivaldybės turėtų kuo išsamesnę informaciją apie mokestinių verčių pasikeitimus ir galėtų objektyviai įvertinti ir prognozuoti mokesčio dydžio pokyčius.“ Ši rizika būtų eliminuota, jeigu savivaldybių tarybos galėtų nustatyti žemės mokesčio tarifą tarp 0,01 proc. ir 1,5 proc., tokiu būdu užtikrinant, kad savivaldybės negalės nustatyti žemės mokesčio tarifo, viršijančio esamą tarifą.
Pasiūlymas: pakeisti 6 str. 1 d. numatant, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 1,5 procento žemės mokestinės vertės.
Dėl teisės savivaldybės tarybai nustatyti kelis konkrečius mokesčio tarifus
Projekte siūloma leisti savivaldybės tarybai nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie būtų diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, faktinį naudojimą, dydį, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ir žemės buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Tai savivaldybės tarybai suteiktų teisę naudoti mokesčius kaip reguliavimo įrankį, privilegijuoti vienus mokesčio mokėtojus (pavyzdžiui, stambius ar smulkius mokesčio mokėtojus) ir diskriminuoti kitus. Toks siūlymas didintų mokesčių mokėtojų reguliavimą, be to, išaugtų šio mokesčio administravimo sąnaudos ir sudėtingumas.
Vienas iš svarbiausių efektyvios mokesčių sistemos principų yra tai, kad mokesčiai turi būti biudžeto pajamų šaltiniu, o ne ūkio reguliavimo įrankiu. Dėl to siūlome nesuteikti savivaldybių taryboms teisės diferencijuoti žemės mokesčio tarifus.
Pasiūlymas: atsisakyti 3 str.
Dėl apleistai žemei taikomo 4 proc. žemės mokesčio tarifo
Šiuo metu 1,5 proc. žemės kainos dydžio žemės mokesčio tarifas taikomas visai žemei. Projekte siūloma nustatyti, kad apleistai žemei būtų taikomas 4 proc. mokesčio tarifas.
Projekte pateikiamas „apleistos žemės“ apibrėžimas nėra konkretus, gali būti taikomas selektyviai, pavyzdžiui, galima plačiai interpretuoti sąvoką „neprižiūrima žemė“.
Siūlymas labiau apmokestinti apleistą žemę pažeidžia proporcingumo ir teisingumo principus. Klaidinga manyti, kad žemė yra apleista dėl to, kad taip patinka jos savininkams ir kad padidintas mokestis privers žemės savininkus ją prižiūrėti. Savininkai gali neturėti lėšų žemės priežiūrai ar naudojimui, tad mokesčio kėlimas tik pablogintų jų padėtį.
Bloga žemės būklė gali būti kitų reguliavimų pasekmė, pavyzdžiui, gali būti užtrukęs žemės paskirties keitimo procesas. Siekiant, kad sumažėtų apleistos žemės plotai, valdžios iniciatyvos turi būti nukreiptos į šio reiškinio priežastis, o ne pasekmes. Mokesčių naudojimas kaip būdas nubausti už tai, kad žemė yra apleista, nepagerins šios žemės būklės. Todėl siūlome atsisakyti nuostatos dėl aukštesnio mokesčio tarifo taikymo apleistai žemei.
Pasiūlymas: atsisakyti 6 str. 5 d.
Dėl mokesčio lengvatos Lietuvos bankui
Projekte siūloma nustatyti mokesčio lengvatą Lietuvos bankui. Aiškinamajame rašte nėra pateikti argumentai, kodėl Lietuvos bankui turėtų būti suteikta mokesčio lengvata. Turint omenyje, kad šiuo metu šį mokestį moka visos valstybinės institucijos, siūlome nesuteikti minėtos privilegijos Lietuvos bankui.
Pasiūlymas: atsisakyti 8 str. 1 d. 3 punkto.
Išvados ir pasiūlymai:
1. Siūlymas nustatyti 4 proc. dydžio maksimalų žemės mokesčio tarifą yra nepagrįstas, leisiantis savivaldybių taryboms didinti mokesčių naštą, dėl ko nukentėtų žemės mokesčio mokėtojai. Siūlome pakeisti 6 str. 1 d. numatant, kad mokesčio tarifas yra nuo 0,01 procento iki 1,5 procento žemės mokestinės vertės.
2. Siūlymas suteikti savivaldybės tarybai teisę diferencijuoti mokesčio dydį didintų mokesčių mokėtojų reguliavimą, o administravimas taptų brangesnis ir sudėtingesnis. Siūlome atsisakyti 3 str.
3. Siūlymas apleistai žemei taikyti 4 proc. mokesčio tarifą pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, būtų nukreiptas į spręstinos problemos pasekmes, o ne priežastis. Siūlome atsisakyti 6 str. 5 d.
4. Siūlymas suteikti mokesčio lengvatą Lietuvos bankui yra nepagrįstas, privilegijuojantis vieną konkretų mokesčio mokėtoją. Siūlome atsisakyti 8 str. 1 d. 3 punkto. Šaltinis: www.lrinka.lt |
