„Programą patvirtino Vyriausybė. Anksčiau tai darydavo Aplinkos ministerija. Toks pasikeitimas rodo, kad keičiasi ir valstybės požiūris į miškų ūkį. Šiam sektoriui suteikiama daugiau svarbos ir dėmesio“, - interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas dr. Nerijus Kupstaitis.

"Vertinti priimtą programą galima dvejopai. Iš vienos pusės- gerai, kad toks dokumentas išviso parengtas ir pagaliau patvirtintas Vyriausybės lygiu. Tačiau prirašyt ir priplanuot galima daug ką, didžiausia problema, kad skambiai patvirtintos strategijos ir programos vėliau įgyvendinamos tik dalinai arba pasilieka vien popieriuje.

Dabartinė patvirtinta programa labai jau kompromisinė, į didžiają dalį Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) teiktų argumentuotų siūlymų neatsižvelgta, privataus miškų ūkio plėtrai reikalingos priemonės neįtrauktos.

Nuvylė ir tai, kad iš galutinio programos dokumento dingo sprendimas, numatęs jog ES paramos miškų ūkiui dalis nuo visos kaimo plėtrai skiriamos paramos 2014-2020 metais turi siekti 10 proc., analogiškai, kaip buvo numatyta 2007-2013 metų laikotarpyje.
Laikome tai dideliu Aplinkos ministerijos aukščiausios vadovybės darbo trūkumu, nesugebant deramai atstovauti šiai ministerijai patikėtos miškų ūkio srities",- komentavo LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: su LMSA pozicija bei siūlymais rengiant nacionalę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą galima susipažinti 2011 m. vasario 24 d. čia ....>>> ir 2011 m. birželio 23 d. čia...>>>

Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime sakoma, kad vieni svarbiausių numatytų Programos tikslų ir uždavinių: didinti šalies miškingumą, gausinti ąžuolynus, plėsti ugdomųjų kirtimų apimtis, daugiau miško kirtimo atliekų panaudoti biokurui, plėtoti neplynus miško kirtimus, siekti didesnio miškų ūkio ekonominio efektyvumo, skatinti inovacijas, savanorišką miškų aplinkosaugą, tobulinti miškotvarką, gerinti sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos priemones, rekreacinę miško infrastruktūrą.

Palyginti su dabar galiojančia 2002 m. patvirtinta Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategija, naujoji programa numato labai aiškius ir konkrečiais rodikliais įvertinamus siekius. Pavyzdžiui, 2012-2020 m. numatoma įveisti 25,7 tūkst. ha naujų miškų, ąžuolynų užimamą dalį padidinti nuo 2 iki 2,4 proc., miško kirtimo atliekų biokurui gaminti apimtis padidinti nuo 155 iki 500 tūkst. kub. metrų. Taip pat planuojama nuo 22 proc. iki 15 proc. sumažinti perbrendusius eksploatacinius medynus bendrame valstybinių miškų brandžių medynų plote, o visų pagrindinių kirtimų neplynųjų kirtimų ploto dalį padidinti nuo 26,2 proc. iki 35 proc. ir t. t.

Poreikis keisti miškų ūkio plėtros strateginį dokumentą brendo jau nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo ES nare ir atsirado galimybė gauti nemažą ES finansinę paramą miškų ūkiui.

Publikavimas: Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3058 , Įsigalioja  2012-05-31...>>>

Nacionalinei miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programai realiai įgyvendinti ypač svarbus konkrečių veiksmų ir priemonių planas su konkrečiais jų finansavimo šaltiniais. Bus parengti trys tokie aplinkos ministro tvirtinami planai: 2012-2014 m., 2015-2017 m. ir 2018-2020 m. Juose numatytos priemonės bus finansuojamos valstybės biudžeto Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, miškų urėdijų ir kitų valstybinių miškų valdytojų, ES paramos fondų ir kitomis lėšomis.

Programos įgyvendinimo metu, pasak N. Kupstaičio, bus rengiamos ataskaitos apie tai, kas nuveikta, ir jos skelbiamos viešai. Tai leis peržiūrėti likusius neįgyvendintus tikslus ir uždavinius, taip pat jų vertinimo kriterijus, pagal poreikį koreguoti programą, o korekcijas numatoma viešai svarstyti ir derinti.