Lapai – šilkaverpio lervų maistas

Šilkmedis (lot. Morus, angl. Mulberry, vok. Maulbeeren) priklauso šilkmedinių (Moraceae) šeimos augalų genčiai, kurioje yra 10–16 rūšių šilkmedžių. Šis augalas paplitęs Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos vidutinio ir subtropinio klimato srityse. Šilkmedis natūraliai auga Kinijoje, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje, Vidurinėje Azijoje, Turkijoje, Kaukaze, Užkaukazėje, Ukrainoje, Viduržemio jūros šalyse. Augalas vienanamis, kartais dvinamis, 10–12 m aukščio, savidulkis. Nuo vieno medžio priskinama 10–15 kg vaisių. Derėti pradeda 6–7 augimo metais. Šilkmedis – vienas seniausiai sukultūrintų augalų. Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios, virsdamos lėliuke, suka kokoną iš savo gaminamų šilko siūlų. Senovės Kinijoje šilkmedžiai buvo auginami kaip šilkaverpių maistas.

Augino tik dvarininkai

Lietuvoje 1885 metais Trakų apskrityje ir netoli Daugų buvo įveistos šilkmedžių plantacijos, apie 4000 medelių buvo auginama medelynuose. Beveik 50 metų, kol XX a. pradžioje šilkmedžiai iššalo, plantacijose buvo auginami ir šilkaverpio vikšrai, o iš jų kokonų gaminamų siūlų buvo audžiamas šilkas. Nuo XIX a. šilkmedžių atsirado ir kitų dvarų parkuose. Kauno botanikos sode auga keletas senų šilkmedžių, kasmet duodančių gausų uogų derlių.

Vertingos uogos

Šilkmedžių vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais – iki rugpjūčio pradžios. Derėjimas tęsiasi maždaug 1,5 mėnesio ir visą tą laiką galima valgyti saldžias šilkmedžio uogas. Šilkuogės valgomos šviežios ir džiovintos, iš jų verdamos uogienės, sirupai. Uogos išvaizda panašios į avietes ar gervuoges. Jos būna įvairios spalvos: baltos, žalsvai baltos, tamsiai raudonos su violetiniu atspalviu (beveik juodos). Šilkuogėse daug gliukozės ir fruktozės – apie 20 proc., apie 6,3 proc. geležies, taip pat yra pektino, vitaminų, citrinos ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų, mineralų. Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gamybą, gydo anemiją. Jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų.

Ilgaamžiai medžiai

Šilkmedžiai – greitai augantys ilgaamžiai medžiai (amžius gali siekti net 300 metų). Tai šviesomėgiai, mėgstantys purias, humusingas žemes augalai. Jiems visiškai netinka užmirkstantys sklypai. Šaltomis žiemomis gali apšalti jaunų medelių šakučių galai. Vainiką galima formuoti įvairiame aukštyje pagal savo pasirinkimą. Šilkmedžiai labai pakantūs genėjimui ir karpymui. Tinkamiausias laikas genėti – žiemos pabaiga ar kovo mėnuo. Auginant kaip vaismedį, galima formuoti neaukštą 3–4 metrų medelį, o turint vietos geriausia leisti augti laisvai ir visai neformuoti, nes ir savaime susiformuoja labai gražus vainikas.

Aš radau šilkmedį, augantį ant Nemuno šlaito Šančiuose. Juodos šilkuogės buvo labai skanios – daugybė vietinių vaikų aplipdavo šakas kaip žvirbliai. Pasirinkęs jo uogų, pasėjau į vazonėlį. Dabar mano sodelyje Kauno rajone auga gražūs šilkmedžio medeliai.