Nors ir retas iš mūsų turime nuosavo miško sklypą, vis dėlto negalime paneigti lietuviškos girios teikiamos naudos: ir apčiuopiamos (grybų, uogų ir kt.), ir visos kitos (jaukių pasivaikščiojimų, įkvėpimo, ramybės). Tačiau vis pasigirsta nuogąstavimų, kad ateities kartoms šito grožio nepaliksime. Kaip yra iš tiesų?

Nors Europos miškingumas kasmet didėja, nuogąstaujama, kad dėl klimato kaitos miškams, užimantiems apie 42 proc. Europos teritorijos, kyla vis didesnis gaisrų, sausrų, kenkėjų ir ligų pavojus. Besibaigiant 2010-iesiems, Europos Parlamento nariai pasiūlė keletą sprendimo būdų, kaip išsaugoti miškus: dalyvaujant programoje „Forest Europe” siekti bendro Europos sutarimo dėl tvarios miškotvarkos rekomendacijų, kriterijų ir rodiklių, didinti valstybinių bei privačių miško savininkų įsipareigojimus, užtikrinti gaisrų prevenciją ir kurti genetiškai įvairų, atsparesnį, natūraliai atsinaujinantį mišką.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovo Valdo Vaičiūno paklausėme, kokia Lietuvos miškų padėtis ir kaip galime juos apsaugoti.

Miškus galima „užgrūdinti”

Kasmetinio Valstybinės miškų tarnybos leidinio „Lietuvos miškų ūkio statistika 2010″ duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos miško žemės plotas buvo 2159,8 tūkst. ha ir užėmė 33,1 proc. šalies teritorijos. Nuo 2003 m. šis plotas padidėjo 114,5 tūkst. ha, o šalies miškingumas - 1,8 proc. Miškingiausios buvo Alytaus (49,1 proc.) ir Vilniaus (42,9 proc.), o mažiausiai miškingos - Marijampolės (21,7 proc.) ir Klaipėdos (26,4 proc.) apskritys.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovo Valdo Vaičiūno teigimu, nors iš tiesų dėl klimato kaitos padarinių (itin karštos pernykštės vasaros ir dažnėjančių audrų) miškams kyla didesnis pavojus, tačiau smarkiai nerimauti nereikėtų. „Tradicinis, kokybiškas miškas tikrai išliks ateities kartoms - kinta klimatas, atsiranda naujų grėsmių, tačiau miškininkai ir kiti specialistai nesnaudžia - imamasi įvairių miško stiprinimo darbų”, - sakė V. Vaičiūnas. Šiuo metu stengiamasi Lietuvos miškus daryti mišresnius - pastebėta, kad tokie miškai patvaresni, jų taip nenuniokoja gamtos stichijos. Taigi ateities miškas gal ir bus šiek tiek įvairesnis, tačiau žalieji Lietuvos plotai tikrai nevirs vien tik kelmų krūvomis.

Miškais rūpinamės atsakingai

Lietuva ES šalių kontekste išsiskiria palyginti mažu gaisrų skaičiumi. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje kilo 471 miško gaisras, pasiglemžęs 286 ha miško. Tuo tarpu kaimynės Lenkijos miškuose užsiplieskė 9 161 gaisras, suniokojęs 4 400 ha miško plotą. Estijoje per 2045 gaisrus sudegė 59,3 ha miško, o Latvijoje 823 gaisrai pasiglemžė 646 ha miško. Daugiausiai gaisrų prieš dvejus metus kilo tokiose didelėse šalyse ir šiltose šalyse kaip Portugalija (13836), Ispanija (11656) ir Italija (6648). V. Vaičiūno teigimu, galime didžiuotis turėdami gerai paruoštus ir atsakingus miškininkus, karštuoju sezonu atidžiai stebinčius miškus, ir greitai į iškvietimus reaguojančius ugniagesius bei pažangią priešgaisrinę techniką. „Dėl šio bendro triūso jau ne pirmus metus gaisrų skaičių ir jų pridaromus nuostolius pavyksta sumažinti iki minimumo”, - sakė V. Vaičiūnas.

2011-ieji - tarptautiniai miškų metai

Norėdama padidinti visuomenės susirūpinimą tvariu miškininkavimu, darnia miškų plėtra ir miškų išsaugojimu, Jungtinių Tautų generalinė asamblėja 2011-uosius metus paskelbė tarptautiniais miškų metais. Įvairių renginių - seminarų, konferencijų, parodų, konkursų, miško sodinimo akcijų bus ir Lietuvoje. Juos planuoja Aplinkos ministerija, norinti informuoti visuomenę apie miškų būklę Lietuvoje ir supažindinti su taikomo tvaraus miškininkavimo principais. „Miškams neabejingus žmones kviečiame aktyviai dalyvauti miškų metams skirtuose renginiuose ar siūlyti idėjas, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie pasaulio miškų puoselėjimo”, - sakė V. Vaičiūnas. Išsamų renginių tvarkaraštį jau greitai bus galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.