2010 m. gegužės 6 d. 14 val. Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius bei Darnios plėtros akademija Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) organizavo apskritojo stalo diskusiją "KAIMO KRAŠTOVAIZDŽIO ATEITIS".
Diskusijos metu konstatuota, kad pagal XXI amžiaus kaimo politikos modelį, greta žemės ūkio, svarbiausiomis plėtros sritimis tampa gyvenimo kokybės užtikrinimas, aplinkosauga ir vietinių iniciatyvų skatinimas. Apie 60 procentų Lietuvos žemės yra privati. Privačią žemės nuosavybę saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija (23 straipsnis), todėl žemės ūkio vystymas bei kaimo kraštovaizdžio tvarkymas neįmanomas be privačių iniciatyvų ir privačių finansavimo šaltinių panaudojimo.
2/3 Lietuvos žmonių gyvena ir dirba miestuose, likę - kaime. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienetų ir jų ribų įstatymą, 1994 07 19, Nr. 1-558 turime 103 miestelius didesnius nei 3000 gyventojų. Tai yra gyvybingi kultūriniai, ekonominiai ir socialiniai centrai, tačiau socialinis, ekonominis pasiskirstymas šiuose centruose yra netolygus, o 21,8 tūkst. kaimų, mažų miestelių potencialas dar neinventorizuotas.
Diskusijos metu pažymėta akivaizdi tendencija, kad Lietuvoje kelis dešimtmečius iš eilės vyks pastovus gyventojų skaičiaus mažėjimas, sparčiai augs senų žmonių skaičius, ypač mažuose miesteliuose, kaime. Tačiau ir esant nepalankiai demografinei situacijai, Bendruosiuose rajonų savivaldybių planuose vis programuojama kaimų stagnacija ir nykimas, ypač - saugomose teritorijose; nepilnai panaudojamas esamas urbanistinis potencialas, o „taškinio" teritorijų planavimo pagalba kuriamos naujos gyvenvietės be viešosios infrastruktūros ir paslaugų, didėja gyvenimo kokybės skirtumai.
| 
| | Esama netvarka ir nepalankiu kaimo žmogui pertekliniu biurokratiniu reglamentavimų kraštovaizdžio bei aplinkosaugos srityje piktinosi Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.
Nuotraukos: LMA | Nusipelnęs miškininkas Jonas Rimantas Klimas ragino atsigręžti veidu į kaimo žmogų, rūpintis sparčiai nykstančių viensėdžių, kaimų, gyvenviečių išsaugojimu saugomose teritorijose, sudarant sąlygas žmonėms kurtis ir gyventi atgautose žemėse bei miškuose.
| |
 Diskusijos PROGRAMA: 1400 - 1420 Įžangos žodis. LMA n. k. Albinas KUSTA, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas; Edvardas RAUGALAS, Žemės ūkio viceministras Ramūnas KALVAITIS, Aplinkos viceministras 1420-1445 Teritorijų planavimo įstatymo koncepcija kraštovaizdžio prioritetų požiūriu. Doc. dr. DALIA BARDAUSKIENĖ, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūra ; doc. MINDAUGAS PAKALNIS, Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas" 1445-1500 Lietuvos kaimo vizijos formavimas. Prof. dr. ALVYDAS BALEŽENTIS, Mykolo Riomerio Universitetas 1515-1530 Mažų miestelių ateitis. Prof. dr. MARIJA BURINSKIENĖ, Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1530-1545 Lietuvos kaimų ateitis pagal dabartinius teritorijų planavimo dokumentus. Dr. ALGIS GAIŽUTIS, Lietuvos miško savininkų asociacija; RIMANTAS KLIMAS, Visuomeninė kraštotvarkos draugija 1545-1600 Teritorijų planavimas ir kaimiškų vietovių kraštovaizdžio tvarkymo klausimų sprendimas. Dr. ZENONAS KAUNAS, Vilniaus universiteto asocijuotas docentas 1600-1615 Žemės konsolidacija kaimiškų teritorijų tvarkymo instrumentas. VILMA DAUGALIENĖ, Žemės ūkio ministerija 1615-1645 Diskusijos ir rezoliucijos svarstymas. dr. Rasa MELNIKIENĖ, Lietuvos agrarines ekonomikos institutas; Prof. habil. dr. Jurgis BUČAS, doc. Kęstutis ZALECKIS, Kauno technologijos universitetas ir kiti. 1645-1715 Diskusijų tęsinys prie kavos puodelio. | 
