pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" pirmąją veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės". Tačiau siekdami atgauti kompensacijas už miško sutvarkymą ir atkūrimą, pareiškėjai turi žinoti, kokios išlaidos pagal šią priemonę yra finansuojamos,- informuoja Nacionalinė Mokėjimų Agentūra prie ŽŪM.

Kompensuojamos išlaidos įvardytos taisyklėse

KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas" įgyvendinimo taisyklėse įvardijama, jog kompensuojamos gali būti tik faktiškai padarytos ir užregistruotos paramos gavėjo apskaitoje išlaidos, pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis.

Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, paraiškas teikdami pagal pirmąją veiklos sritį, gali pretenduoti į ne didesnę kaip 345 280 litų paramą. Šias lėšas jie gali panaudoti stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projektams parengti, pažeistiems miško plotams atkurti ar miško priešgaisrinėms priemonėms įrengti.

Siekiant atkurti pažeistus miško plotus, paramos lėšomis gali būti finansuojamos ploto sutvarkymo ir išvalymo, miško sodmenų įsigijimo ir transportavimo, dirvos paruošimo, sodinimo, žuvusių želdinių atsodinimo ar želdinių apsaugos priemonėms skirtos išlaidos.

Tarp finansuojamų miško priešgaisrinių priemonių išlaidų - priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų juostų, lapuočių medžių rūšių juostų įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra.

Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui reikalingą dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų valdytojai.

Norintys gauti paramą turėtų žinoti, jog pagal minėtas taisykles nefinansuojamos yra išlaidos, nenumatytos projekte, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neišvardytos aukščiau. Nekompensuojamos ir išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant taisyklėse nurodytų procedūrų.

Naudinga žinoti ir tai, jog yra ir išlaidų, kurios nėra kompensuojamos visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra susijusios su projektu, ar ne. Tai pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM ataskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į ataskaitą neįtraukė). Tuo atveju, kai paramos gavėjas yra valstybės arba savivaldybės institucija ar įstaiga arba kitas viešasis juridinis asmuo, vykdantis valstybės ar savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, pirkimo ir (arba) importo PVM yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.