 Pagal senovinį paprotį pašventinta kadagio šakele Verbų sekmadienio rytmetį būtina išplakti namiškius, kad šie pakiltų naujiems darbams. Tikėta, kad po sija namo kertėje ar pastogėje užkišta tokia verba neša laimę, saugo nuo ligų, namus – nuo gaisrų,- rašo Mėta Juškaitė 2010-03-28 "Valstiečių laikraščio" straipsnyje "Kadagys – ne tik pavasario šventėm". ***********************************************Kviečiame susipažinti:
Pas mus savaime paplitusi tik viena rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis L.). Jį vadiname digiumi, ėgliu, kadučiu. Kadagiai vešliausi Rytų Lietuvos pušynuose, smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Mažiausia jų uosynuose, molio, drėgnuose durpinguose dirvožemiuose.
Šis vaistinis visžalis krūmas – ilgaamžis. Gali augti 800–2000 metų. Auga labai lėtai. Penkiametis būna vos 20 cm, o dešimties metų – apie 50 cm aukščio. Įprastą 3–5 m aukštį augalas pasiekia apie 50-uosius gyvenimo metus.
Verboms skindami šakas, žmonės šiuos augalus kartais negailestingai nugeni, daro jiems nepataisomą žalą. Žvėrys, kenkėjai (ypač pušinis sprindis – Bupalus piniarius L.) taip pat niokoja augalus. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvoje pažeista apie 1,2 proc. kadagių.
Šalies želdynai siūlo 12 rūšių, 40 dekoratyvinių formų kadagius.
Paprastojo kadagio išvesta per 10 formų. Cracovica – iki 3 m aukščio, trumpais (2–3 cm) ūgliais; Oblonga pendula – kreivu vienu ar keliais kamienais plačia retoka laja, nusvirusiomis šakomis; Suecica – piramidės ar kolonos formos, melsvai žaliais spygliais (panašus Hibernica); Sentinel – siauros kūgio formos; Vase – iki 1,5 m aukščio ir 2 m skersmens, tamsiai žaliais spygliais, dėl išskėstų šakų forma primena plačią vazą; Erecta – rutulinis. Žemaūgės formos: Compressa – iki 50–80 cm aukščio, tankiomis į viršų kylančiomis šakomis, siaura kūgiška laja; Hornibrookii, Minima – 2 m skersmens sidabriškai pilkais spygliais; Nana aurea – ilgesnėmis šakomis, geltonspyglis (spygliukų viršutinė pusė su sidabriškai baltais ruoželiais, žaliais pakraščiais, vasarą geltonai auksinė, vėliau paruduoja); Repanda – iki 30–50 cm aukščio, minkštais, nedygiais, sidabro spalvos spygliukais (tarsi kilimas); Prostrata – 20–30 cm aukščio, horizontaliomis spinduliu išsidėsčiusiomis šakomis. Tinka prie laiptų, akmens sienelių, alpinariumuose.
Visus kadagius galima dauginti vegetatyviniu būdu auginiais birželio pabaigoje–liepą. Auginiai 2–3 cm gyliu sodinami su vadinamąja pėdele, nuplėšus šiųmetį ūglį su praėjusių metų ūglio medienos gabalėliu į nuolat drėgną smėlio ir durpių substratą. Persodinant nuo kadagių šaknų stengiamasi nenupurtyti žemių.
Paprastasis kadagys Juniperus gentyje išsiskiria gydomosiomis galiomis. Augalas švarina aplinką, sugeria iš oro anglies dvideginį, eterinių aliejų fitoncidai naikina bakterijas. Daugiausia lakiųjų medžiagų išskiria pavasarį prieš žydėjimą ir antroje rudens pusėje.
Kadagių eterinis aliejus gerina kraujotaką, mažina arterinį kraujo spaudimą, stiprina kraujagyslių sieneles, didina jų elastingumą, gydo reumatines ligas. Pirtyje kadaginė vanta – tikra adatų terapija. Ji išskiria 6 kartus daugiau fitoncidų už kitus spygliuočius ir 15 kartų daugiau už lapuočius. Vaistams kankorėžiai – tariamos uogos – renkami vėlai rudenį. Tuomet jos saldžios, sakų prieskonio, lengvai nubyra. Kankorėžiai subręsta antrųjų metų rudenį. Džiovintos ir šviežios uogos – puikus prieskonis.  |
