Miškingumas Lietuvoje nuolat auga. Ilgus metus kasmet želdant po 6-8 tūkst. ha (o dar ir patys miškai plėtėsi), miškingumas Lietuvoje pradėjo didėti: 1948 m. - 19,7, 1961 m. – 23,9, 1983 m. - 27,9, 1998 m. – 30,3, 2010- 33,1 procentų. Pažymėtina, kad nuo 1950 m. iki 2011 m. miškų plotai mūsų šalyje padidėjo nuo 1304,5 tūkst. ha iki 2225,1 tūkst. ha (~63 proc.), tuo tarpu naudojamos žemės ūkio naudmenos per tą patį laikotarpį sumažėjo 949 tūkst. ha (apie 25 proc.). Be to, pasak Seimo narių Jono Jagmino ir Jono Stanevičiaus, per 70 metų Lietuva prarado 1,6 mln. ha žemės ūkio naudmenų.

Nusipelnęs miškininkas Algirdas Antanas Brukas yra paskaičiavęs, kad milijone hektarų žemių, kurios apaugo ar buvo apsodintos mišku, galėjo būti apie 90,9 tūkst. sodybų.

Pirmą kartą Lietuvos miškai suskirstyti į grupes 1945 m., įjungus Lietuvą į Tarybų Sąjungą, Visi Lietuvos įvairios paskirties apsauginiai miškai buvo priskirti pirmai grupei ir pavadinti "Ypatingos paskirties miškai", o kiti miškai priskirti - "Antros grupės eksploataciniams miškams". Šiuo metu Lietuvoje išskiriamos 4 miškų grupės: I gr.-rezervatiniai, II gr.-specialios paskirties, III gr.-apsauginiai ir IV gr.-ūkiniai miškai.

Daugėja miškų ir Europos Sąjungos valstybėse. Paskutinį dešimtmetį ES šalių miškingumas padidėjo dar 5% (plotu, prilygstančiu Vengrijos teritorijai) ir sudaro 178 mln.ha. Tik ~60% kasmetinio prieaugio yra kertama, o bendrasis sukauptas medienos tūris ES miškuose irgi auga ir šiuo metu siekia 24 mlrd.m3 (2005 m. buvo 23 mlrd.m3). Miškų sektorius suteikia darbo vietas daugiau nei 2,5 mln. mūsų piliečių, miškai yra svarbūs mūsų sveikai gyvensenai ir stabiliai aplinkai užtikrinti,- nesenai Briuselyje vykusioje konferencijoje  vardijo faktus ES Žemės ūkio ir Kaimo plėtros Generalinio direktorato (DG AGRI) padalinio, kuruojančio miškų bei kaimo plėtros klausimus, vadovė  Hilkka Summa (Head of Unit H.4, DG Agriculture and Rural Development).

Lietuvos miškingumo dinamika 1938-2010m.