2011 m. sausio 17 d. LR Vyriausybė patvirtino Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimus, kurių esmė - sudaryti palankesnes sąlygas privačių miškų savininkams tvarkytis savo miškuose, supaprastinant su kirtimais privačiuose miškuose susijusias administracines procedūras, tuo pačiu užtikrinant miškų išsaugojimo ir darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą.
Susipažinti su pakeitimais galima čia: Dėl Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 799 "Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo (Nr. 10-1605-02-N) (10-4507-03) (Papildymas) Palankesnės sąlygos ugdomiesiems kirtimams. Privačiuose miškuose miško ugdymo (retinimo ir einamaisiais) kirtimais, kuriais iškertami tik nepageidaujami medžiai ir sudaromos sąlygos formuoti geresnį ir produktyvesnį medyną, iškertamos medienos kiekis tesudaro tik apie 7 proc. per metus privačiuose miškuose iškertamo bendro medienos kiekio, kai tuo tarpu mokslininkų paskaičiavimais vardan geresnių miškų ugdomaisiais miško kirtimais galėtų ir turėtų būti kertama kelis kartus daugiau. Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti administracinę naštą miško savininkams, leidimai kirsti mišką ugdomaisiais (retinimo ir einamaisiais) kirtimais pakeisti pranešimais apie ketinimus kirsti mišką. Savininkas, planuojantis vykdyti retinimo ar einamuosius kirtimus, regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai, privalės pateikti rašytinį pranešimą apie ketinimus kirsti mišką arba prieš 14 kalendorinių dienų iki planuojamo miško kirtimo išsiųsti jį registruotu laišku.  Pranešime apie ketinimus kirsti mišką turės būti nurodytas miško sklypo adresas, kirtimų rūšis, kirstinų medžių rūšys, skaičius, numatomas iškirsti apytikris medienos tūris. Savininkas kirtimus vykdyti galės tik tuomet, jei per 14 kalendorinių dienų po pranešimo išsiuntimo negaus neigiamo rajono agentūros atsakymo. Leidimus kirsti mišką einamaisiais ir retinimo kirtimais pakeitus pranešimais apie ketinimus kirsti mišką, privačių miškų savininkams, visi šiems kirtimams taikomi Miško kirtimų taisyklėse nustatyti reikalavimai dėl medynų amžiaus, skalsumo ar paliekamo po kirtimų medžių skaičiaus, medžių klasifikavimo, taip pat kirtimo laiko apribojimo ir t.t. išlieka, todėl nėra jokių prielaidų teigti, kad priėmus tokius pakeitimus būtų sudarytos sąlygos miškų niokojimui. Atsisakoma perteklinio brangiai kainuojančio reikalavimo kiekvienai smulkiai valdai rengti vidinės miškotvarkos projektą. Kitas esminis pakeitimas susijęs su miškininkavimu smulkioje valdoje. Sudaryta galimybė paprasčiau (be valdos vidinės miškotvarkos projekto) vykdyti pagrindinius kirtimus smulkiose miško valdose (iki 3 hektarų miško plotuose). Pagal jau iki pakeitimo galiojusius teisės aktus, privačiame miške esantį brandų medyną, kurio plotas neviršija 3 hektarų, buvo galima nukirsti iš karto, be to, visi svarbiausi elementai, būtini įgyvendinant darnaus miškininkavimo principus, - kaip Miško kirtimų taisyklėse nustatytas brandos amžius, biržių šliejimo, kirtimo laiko ir visi kiti reikalavimai pagrindiniams kirtimams, biržių atrėžimo dokumentai, miško atkūrimo projektai, aplinkosauginiai reikalavimai, o taip pat ir privalomas leidimas kirsti mišką - išlieka, todėl miškotvarkos projektas iki 3 ha dydžio miško valdoms tapo tiesiog pertekliniu ir brangiai kainuojančiu dokumentu. Tokiu būdu šis pakeitimas ne tik sumažina administracinių procedūrų skaičių bei padeda sutaupyti savininkams laiko ir lėšų, bet ir neturi praktiškai jokios įtakos pagrindinių plynų ar neplynų miško kirtimų padidėjimui privačiuose miškuose, nekalbant jau apie miškų naikinimą. Dėkojame už pakeitimų esmės išaiškinimą Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjui dr.Nerijui Kupstaičiui.
LMSA
|
