Savailaikė, patikima, kompetetingų specialistų parengta informacija apie medienos rinkų dalyvius yra reikalinga kasdien. Tačiau Lietuvoje tokio pobūdžio informacija kol kas pateikiama fragmentiškai ir, dažniausiai, netiksli. Esama situacija neramina prof. Antaną Morkevičių, kuris svetainei lietuvosmiškai.lt 2009-08-05 parengtame straipsnyje dalinasi savo įžvalgomis.
Kviečiame susipažinti.

lietuvosmiskai.lt
********************************
Laukiame ir Jūsų, mieli bičiuliai,  straipsnių, nuomonių, pasisakymų apie miškų ir medienos rinkų aktualijas, tendencijas, perspektyvas.
********************************

Medienos rinkos vyksmas didele dalimi priklauso nuo ten dalyvaujančių  įmonių, įstaigų, atskirų personų, kvalifikacijos, patirties, solidumo ir solidarumo. Reikia nemažai patirties, kad pradžioje tik pasirinkti,  vėliau pažinti ir galiausiai įvertinti rinkos partnerį. Galimų partnerių daug, o informacijos apie juos tenka su žiburiu ieškoti.

Statistika rodo, kad šių metų pradžioje turėjome 763 veikiančias miškininkystės įmones dauguma kurių vienaip ar kitaip dalyvauja apvaliosios medienos prekyboje. Medienos žaliavas ir medžiagas perkančiųjų yra kur dar daugiau: metų pradžioje buvo 1371 medienos, 95 popieriaus ir 801 baldų gamybos įmonės. Apvaliąją medieną savo veiklai perka ir  patentininkai- personalinių įmonių savininkai.  Patentus medienos produkcijos gamybai dabar turi 3500, o miškininkystės veiklai dar 400 mūsų piliečių. Tiek daug jų tik vidaus rinkoje, o kur dar užsienis, kur iškeliauja didžioji dalis medienos produkcijos.
Neabejotina, kad apvaliosios medienos pirkėjų, pardavėjų ir perpardavėjų yra mažiau negu registruotų įmonių. Tikras jų kiekis niekada nebus žinomas, tačiau drąsiai galima teigti, kad aktyvių vietinių medienos rinkos dalyvių turime    nemažiau kaip porą tūkstančių. Dalis jų yra gerai žinomi, vieši, reklamuojasi spaudoje, turi savo tinklalapius, dalyvauja parodose, yra aktyvūs profesinių ar verslo organizacijų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) dalyviai. Didžiąją dalį apvaliosios medienos vietos rinkai ir eksportui dabar parduoda, palyginti, stambios valstybinės įmonės-miškų urėdijos. Tai geriausiai žinomi, patikimi ir labiausiai kvalifikuoti Lietuvos apvaliosios medienos rinkos dalyviai. Urėdijų veikla pakankamai vieša, profesionali, dauguma jų turi gerai tvarkomus, informatyvius tinklalapius. Aplinkos ministerijai pavaldi Miškotvarkos tarnyba savo tinklalapyje taip pat skelbia nemažai informacijos  apie   urėdijų veiklą. Suprantama, kad Valstybinėje miškų sistemoje, kaip ir visur, esama savų problemų. Tačiau čia kalba ne apie tai.

Kitaip yra privačių miškų sistemoje ir mediena perkančiųjų pusėje. Ten daugiau parduodančių negu ką nors gaminančių. Privačių miškų savininkų veikla dar pernelyg trapi dėl sovietmečiu visai prarastos ir dar pilnai  neatkurtos privataus turto panaudojimo patirties. Reikės dar daug laiko, kad kiekvienas  miško valdos savininkas taps pripažintu ir nuolatiniu didesnės medienos pramonės įmonės partneriu, be tarpininkų galės parduoti savo produkciją. Nematau informacijos apie privačių miškų savininkų prekybinę veiklą. Tuo pat metu žinau,  kad dar blogiau yra medienos pramonėje. Ten  ypač daug mažų, visai neprofesionalių, savo vietos rinkoje nerandančių ir kartu- greito pelno siekiančių ir todėl ne visuomet patikimų įmonių. Didėja visai neapibrėžtos veiklos verslininkų  ir tuo pat metu mažėja gerą produkciją siūlančiųjų įmonių. Kad taip yra galima pamatyti atidžiau pavarčius medienos rinkai skirtus tinklalapius. Tokių tinklapių jau yra keletas. 
Daug metu skaitau kas rašoma tinklalapyje „Medienos pramonės įmonių portalas" (www.medis.lt), kur  prisistato palyginti daug miškininkystės ir medienos produkciją gaminančių įmonių, prekybininkų. Skaitau ir stebiuosi kiek čia terminologinio absurdo. Matau, kad didelė dalis informacijos pateikėjų nežino kaip teisingai lietuviškai turėtų vadintis jų gaminama produkciją ar siūlomos paslaugos. Tikiu, kad pradėjęs verslą kitos profesijos žmogus dar nežino kad visos medienos prekės turi standartinius lietuviškus pavadinimus, apibrėžimus, standartizuoti yra ne tik techninių-technologinių procesų, bet ir visi pramonės ir kitos veikos rodiklių pavadinimai. Stebiuosi kad visi tie dalykai nežinomi ir šio tinklalapio tvarkytojams, kad jie patys nepaiso  privalomų kalbos ir terminologijos taisyklių, netaiso akis badančių netikslumų jų klijentų pranešimuose. Nevardinsiu atskirų tinklalapyje prisistatančių įmonių.  Tačiau priminsiu, kad ten  nemažai yra tokių, kurios skelbiasi pervežančios (vežančios) mišką, perkančios ar parduodančios mišką su žeme arba be žemės, parduodančios ąžuolą, uosį(tokių medienos prekių nėra), medžio plokštes, brusavimo stakles, medžio technologinę įrangą ir pan. Yra net Vilniaus miestą parduodančių. Yra tokia prekė „medienos masė" - popieriaus pramonės produktas, pluoštinė medienos medžiaga skirta popieriaus ar kartono gamybai. Tinklalapyje medienos masė, popierius ir kartonas priskirti žaliavinei medienai. Nežinau šio tinklalapio tvarkytojų, tačiau iš to kas ten rašoma galima manyti, kad jie visai menkai  išmano apie medieną ir jos prekes.

Daug medienos rinkos dalyvių pristatyta jau naujesniame tinklalapyje „Miško Birža" (www.miskobirza.lt). Manau, kad šis tinklalapis kiek solidžiau tvarkomas, profesionalesnis, tačiau ir čia dar traukiamas ir vežamas miškas, reklamuojamos medienos apdirbimo paslaugos. Čia dar kartą noriu priminti, kad savo veiklos terminijos nepaisymas yra pirmas žemo profesionalumo požymis menkinantis  specialisto ir įmonės kvalifikaciją, autoritetą. Neįsivaizduoju, kaip mūsų šalies miškų ūkį ir medienos pramonę turėtų vertinti ryšių Lietuvoje ieškantis kvalifikuotas kokios nors užsienio šalies verslininkas sužinojęs, kad čia atskirai siūlomas parduoti miškas ir jo žemė, kad Lietuvoje auga tik stačias miškas (apie gulsčią dar neteko girdėti).

Ta pačia proga būtina priminti dar vieną medienos terminijos absurdo pavyzdį- neseniai įkurtos „Medienos perdirbėjų" asociacijos pavadinimą. Ši asociacija  įkurta kaip atsvara (alternatyva) asociacijai „Lietuvos mediena". Kaip  nekartą rašyta, pastaroji „žiauriai" žlugdė „Generalinės miškų urėdijos"(gal tiksliau Generalinio urėdo) veiklą. Naujoji  asociacija ėmėsi gelbėti „ žlungančią" valstybinių miškų sistemą ir dabar visur jau pristatoma kaip solidžiai atstovaujanti Lietuvos medienos pramonę. Nežinia  kokią dalį ji tos pramonės ir kaip  atstovauja. Neanalizuoju jos steigimo, veiklos peripetijų, vienodai gerbiu visas medienos pramonės įmones, jų darinius. Norių tik priminti, kad tokios pramonės šakos, sektoriaus ar kitokio padalinio pristatomo pavadinimu „medienos perdirbimas" dabartinė Lietuvos pramonės sistema nežino. Toks terminas buvo pripažintas neteiktinu svarstant medienos pramonės terminiją. Jis yra vulgarus medienos esmės panaudojimo požiūriu. Medienos negalima perdirbti į kiaušinius,  sviestą ar kitą kam nors naudingą produktą, iš jos galima  pagaminti tik medienos medžiagas ar dirbinius. Perdirbimo terminą tiktų naudoti nebent tik sliekų darbui apibūdinti. Tik jie tuo verčiasi, sugeba perdirbti medieną į kompostą. Tačiau to pramonine veikla nepavadinsi. 

Tęsdamas samprotavimus apie medienos rinkos dalyvius, apie jų pažinimą, galiu pasakyti, kad dabar žinau dar du  vietinius šaltinius.  Pirmas  yra dienraštis „Verslo žinios" ir jo leidiniai „Top 1000". Čia informaciją apie savo veiklos rezultatus (pajamos,pelnas) nuolat skelbiasi visų Lietuvos ūkio šakų didžiausios bendrovės. 2009 metų leidinyje yra pasiskelbiusios tik 60 miškininkystės, medienos, popieriaus ir baldų pramonės bendrovių. Antras panašus šaltinis yra asociacijos „Lietuvos mediena" tinklalapis  www.lietuvosmediena.lt. Ir žurnalas „Lietuvos medienos ir baldų pramonės žinios" . Čia besiskelbiančių mažiau, tačiau informacija išsamesnė (parduota produkcija, eksportas, darbo užmokestis), išsamesni ir daugiau profesionalus atskirų įmonių veiklos aprašai. Mūsų įmonės dar labai retai apie savo veiklą skelbiasi vietinėje ir užsienio spaudoje. Skurdus ir retai atnaujinami yra daugumos įmonių tinklalapiai,  o jų visai neturi ir kai kurios save garsinančios asociacijos. Todėl  žinių apie  medienos rinkos dalyvius kol kas turime dar pernelyg mažai.