Seimas pavasario sesijoje žada svarstyti LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus. Iš politikų ne kartą teko girdėti, kad šis procesas jau kurį laiką vilkinamas, iniciatyvos šalinti įstatymo sukuriamas skaudžiausias problemas vis atidedamos. Prieš du metus, 2008 m. balandžio 6 d. nusipelnęs Lietuvos miškininkas, aktyvus visuomeninkas Jonas Rimantas Klimas išplatino viešą kreipimąsi LRS Seniūnų sueigos, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų nariams "Dėl kaimų ir aplinkosaugos".  J.R.Klimas yra įsitikinęs: „Saugotinų teritorijų įstatymas – didžiausia klaida...“. Buvęs miškų ministras siekia, kad kaimo žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose, turėtų teisę statyti ir rekonstruoti bei laisvai disponuoti savo turtu. Tuo atveju, kai yra kažkokių apribojimų, turi būti nustatytos aiškios kompensacijos,- sako Saugomų teritorijų įstatymo keitimo projekto vienas iniciatorių ir rengėjų. Taip pat R.Klimas siūlo perduoti visus saugmų teritorijų reikalus tvarkyti pačioms savivaldybėms. Jose dirba kompetentingi specialistai, kurie geriausiai žino, kas svarbu jų rajono žmonėms.
*****************************
Kviečiame susipažinti išsamiau:

Dėl kaimų ir aplinkosaugos

2006-2007 m. Lietuvos Respublikos vietovėse, kurios yra saugomų teritorijų (valstybinių parkų ir draustinių) sudėtyje, iš esmės yra sustabdyta žemės reforma, statybų remonto darbai kaimuose, miško žemės paskirties keitimas ir kt. Dėl to išaugo šių vietovių gyventojų nepasitenkinimas, didėja įtampa ir visuomenės susiskaldymas.

            Tai atsitiko Konstituciniam Teismui priėmus 2006-03-14 nutarimą (Žin., 2006, Nr. 30) ir 2007-07-05 nutarimą (Žin., 2007, Nr. 76), taip pat kitus su saugomomis teritorijomis susijusius sprendimus. Šie sprendimai priimti skubotai, be galimų pasekmių prognozės. Vykdydamos šiuos nutarimus, Nacionalinė žemės tarnyba, po to atitinkamų apskričių administracijos 2007 m. savo raštais sustabdė visus lygiaverčių žemės, miško, vandens telkinių, sklypų projektavimo bei dokumentų rengimo saugomose teritorijose darbus, įskaitant ir jais parengtų dokumentų bei natūroje pažymėtų sklypų grąžinimą. Tai padaryta be gilesnės Konstitucinio Teismo nutarimų pasekmių analizės ir pastangų krizinei situacijai spręsti. Vien Utenos apskrityje į šį buldozerinį procesą pateko 851 pilietis (laikraštis „Utenos apskrities žinios", 2007-12-07). Dar 417 piliečių negali susigrąžinti savo miškų, esančių miško parkuose.

            Piliečiams rajonų žemėtvarkos specialistai raštu tiesiog pasiūlė atsiimti dokumentus ir ieškoti kitų sprendimų nuosavybei susigrąžinti. Dauguma savo dokumentų neatsiėmė, nes tiesiog netiki, kad jų teisėti norai gali žlugti.

            Vykdydama KT sprendimus, Aplinkos ministerija 2007-11-29 Lietuvos Respublikos Seime įregistravo (Nr. XP-2722) Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, o LR Vyriausybė LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str.7 dalies pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XP-2878, 2008-03-07). LR Seimo 2008-04-01 posėdyje Žemės ūkio ministrė K.Prunskiene LR Vyriausybės vardu pateikė LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. 7 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuris po trumpo svarstymo priimtas tolesniam svarstymui. Priėmimą bandoma forsuoti ta dingstimi, kad neva ilgai nebuvo pateikimo. Tačiau nekalbama apie labai sunkias šio projekto galimo priėmimo pasekmes.

Šiais dokumentais taip išplečiami ir interpretuojami KT nutarimai, kad juos priėmus šimtams Lietuvos piliečių iš esmės bus atimta teisė įgyvendinti savo „teisėtus lūkesčius". Šie abu dokumentai plačiai nesvarstyti savivaldybėse, beveik nežinomi vietos gyventojams. Labai neatsakingai skamba šių dokumentų rengėjų aiškinamuose raštuose įrašytas sakinys „Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma".

Pagal KT 2006-03-14 nutarimą LR Vyriausybė 2007-01-31 priėmė nutarimą Nr. 106 (Statybų privačiose žemėse reglamento pakeitimai) (Žin., 2007, Nr. 15-549), kuriuo iš esmės sustabdė statybų ir remonto galimybę mažuose į miškų ūkio sistemą patekusiuose kaimuose ir vienkiemiuose. Tai dar labiau paspartins šių nedidelių kaimelių nykimą, sustabdys kaimo turizmo plėtrą, o Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Varėnos ir kiti rajonai dėl to negaus laukiamų pajamų.

Atidžiau išnagrinėjus KT 2007-07-05 nutarimą (Žin., 2007, Nr. 76-3018) ir palyginus dokumentus, kuriuos vykdymui parengė apskričių viršininkų administracijos, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir kt., galima teigti, kad vykdytojai persistengė Lietuvos piliečių - daugiausia kaimo gyventojų - nenaudai. Pateikiu KT 2007-07-05 nutarimo konstat. dalies 7 p. tekstą:

„Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos"

„Turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą.

Atrodo, kad pasakyta pakankamai aiškiai. Pataisų rengėjai privalėjo siekti, kad gyvenimo veikla nesustotų, o žmonių teisėti lūkesčiai būtų apsaugoti ir užtikrinti.

Siekiant išvengti politizavimo, su laiške keliamomis problemomis norima supažindinti SENIŪNŲ SUEIGOS, Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų narius. Šiuo laišku norima ne kosmetinių atskirų įstatymų straipsnių pakeitimų, bet esminių permainų saugomų teritorijų politikoje, siekiant, kad saugomose teritorijose pasibaigtų vis augantys normalaus gyvenimo ir veiklos apribojimai. Tik tada tų vietovių žmonės rems realius gamtosaugos reikalavimus. Tada merdėjimą pakeis veikla ir kūryba.

Prašoma:

1. Vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų, įtakojančių kaimų gyvenimo reikalus, atsiradimo aplinkybes, ieškoti būdų tų sprendimų sukeltoms problemoms spręsti..

2. LR Seime sustabdyti pateiktų įstatymų pataisų projektų svarstymą ir pavesti jų rengėjams iš esmės nagrinėti kiekvieno piliečio teises į nuosavybę, siekiant atskirti galimus įstatymų pažeidėjus.

3. Lietuvos Respublikos Seime svarstyti susidariusią padėtį saugomose teritorijose ir į miškų sistemą patekusiuose kaimuose, sudaryti sąlygas normaliam šių apleistų vietovių vystymuisi (keliai, medicininis aptarnavimas, švietimas, verslas ir kt.)

4. Suteikti didesnius įgaliojimus atitinkamų rajonų savivaldybėms ir seniūnijoms minimų problemų sprendimui.

Šiomis temomis yra daugybė piliečių prašymų ir skundų įvairiose valdžios institucijose, spaudoje ir kt. Visur atsakoma - nusprendė Konstitucinis Teismas, nieko negalima pakeisti. LRS atstovauja žmonių interesus, jų išrinktas, jis gali viską pakeisti. Taip mano Lietuvos žmonės.

Pagarbiai,

Jonas Rimantas Klimas,
tel. 86 86 19385
Vilniaus g. 60-3, Nemenčinė