Sa­vi­nin­kas ne­be­si­jau­čia sa­vi­nin­ku

Kur­šė­niš­kis Leo­nas Kar­pa­vi­čius, at­va­žia­vęs prie sa­vo be­veik 18 hek­ta­rų uži­man­čio plo­to Kuš­lei­kių kai­me (Šiau­lių ra­jo­nas), nu­stė­ro pa­ma­tęs per vi­są lau­ką tar­si nu­ties­tas maž­daug pu­sės met­ro gylio sun­kias­vo­rės tech­ni­kos iš­spaus­tas pro­vė­žas.

Lyg to bū­tų ma­ža, L. Kar­pa­vi­čius gre­ta miš­ko iš­vy­do be jo ži­nios suar­tą ir už­sė­tą maž­daug 30-ies arų plo­tą . Vy­ras ma­no, kad tai me­džio­to­jai jo lau­ke įren­gė pa­ša­ri­nę aikš­te­lę iš miš­ko išei­nan­tiems žvė­rims.

L. Kar­pa­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad lau­kai bu­vo su­nio­ko­ti, kai trak­to­riu­mi me­džio­to­jai pa­žliu­gu­siu lau­ku va­žia­vo ar­ti dir­vos pa­ša­ri­niams pa­sė­liams.

Toks, že­mės sa­vi­nin­ko žo­džiais, me­džio­to­jų ne­si­skai­ty­mas su juo – ne pir­mas at­ve­jis. Prieš ke­le­rius me­tus me­džiok­liai sa­va­va­liš­kai nu­pjo­vė ke­lis jo pie­vo­je au­gu­sius ber­žus ir pa­sta­tė me­džiok­lės bokš­te­lį. Su­py­kęs sa­vi­nin­kas tą sa­va­va­liš­ką sta­ti­nį išar­dė. Vė­liau vi­du­ry lau­ko, anot kur­šė­niš­kio, at­si­ra­do duo­bė – žvė­rių šė­ryk­la. Į pa­miš­kę vi­lio­ti šer­nai iš­kni­so L. Kar­pa­vi­čiaus pie­vas.

„Ne­be­si­jau­čiu že­mės sa­vi­nin­ku – sa­vi­va­lė jau per­žen­gė vi­sas ri­bas, – sa­ko L. Kar­pa­vi­čius. – Ma­no lau­kuo­se da­ro, kas ką no­ri.“

Į me­džiok­lę – per sve­ti­mą kie­mą

Ne ma­žiau dėl pri­va­čios val­dos nio­ko­ji­mo pik­tas ir so­dy­bą Pil­kal­nio kai­me (Šiau­lių ra­jo­nas), pri­žiū­rin­tis Gin­tau­tas Kat­kus. Pa­sak jo, me­džio­to­jai, trum­pin­da­mi ke­lią į miš­ką, su­bjau­ro­jo pa­miš­kė­je esan­čios jo pri­žiū­ri­mos so­dy­bos kie­mą ir priei­gas. Kar­tą pa­žliu­gu­sia pie­va link miš­ko va­žia­vę me­džiok­liai pa­čių su­bjau­ro­ta­me so­dy­bos kie­me už­klim­po, to­dėl į kie­mą at­ve­žė ir iš­ver­tė žvy­ro ir ak­me­nų.

G. Kat­kus su sve­ti­mus plo­tus nio­ko­jan­čiais me­džio­to­jais sa­ko ban­dęs kal­bė­tis. Į pra­šy­mus su­ras­ti ki­tą pri­va­žia­vi­mą prie miš­ko vy­rai rea­ga­vę iro­niš­ko­mis šyp­se­no­mis. „Jei me­džio­to­jas su­šer­nė­jo, jo ne­be­pa­gy­dy­si,“ – įsi­ti­ki­nęs G. Kat­kus.

At­sip­ra­šy­ta ir pa­mirš­ta?

Miš­kai, į ku­riuos me­džiok­liai vyks­ta ,pa­žeis­da­mi pri­va­čios nuo­sa­vy­bės sa­vi­nin­kų tei­ses ir nio­ko­da­mi jų plo­tus, pri­skir­ti Šiau­lių ra­jo­no Pa­žiuž­mės me­džio­to­jų bū­re­liui.

Šio bū­re­lio pir­mi­nin­kas Gy­tis Glo­de­nis ti­ki­na tik iš „Šiau­lių kraš­to“ su­ži­no­jęs apie dar­bus, ku­riais kal­ti­na­mi kai ku­rie jo va­do­vau­ja­mo bū­re­lio me­džio­to­jai.

Va­do­vas pa­ža­dė­jo ne­del­siant im­tis vi­sų draus­mi­na­mų­jų prie­mo­nių, jei paaiš­kė­tų, jog skun­dai pa­grįs­ti ir sa­vi­nin­kams ža­los pa­da­rė jų nu­ro­dy­ti Pa­žiuž­mės bū­re­lio na­riai.

G. Glo­de­nis pa­ti­ki­no, kad šie gy­ven­to­jų skun­dai yra pir­mie­ji, esą anks­čiau ne kar­tą te­kę kal­bė­tis su že­mės sa­vi­nin­kais ir ūki­nin­kais, ta­čiau jo­kių pre­ten­zi­jų dėl bū­re­lio ar pa­vie­nių me­džio­to­jų veik­los ne­bu­vo.

„Šiau­lių kraš­to“ ži­nio­mis, va­do­vas sa­vo pa­ža­dą im­tis prie­mo­nių iš­te­sė­jo: bū­re­lio at­sto­vai bu­vo su­si­ti­kę su mi­nė­tais že­mės sa­vi­nin­kais ir jų at­si­pra­šė.  Ta­čiau praė­jus vos ke­lioms die­noms vėl va­žia­vo pro so­dy­bos kie­mą.

********************

KOMENTARAS: Pri­va­čią nuo­sa­vy­bę gi­na įsta­ty­mai

Ad­vo­ka­tė Jū­ra­tė BIE­LIAUS­KIE­NĖ:

– Kiek­vie­nas žmo­gus ga­li ir ne­tgi pri­va­lo gin­ti sa­vo nuo­sa­vy­bę. Tam yra su­gal­vo­ta daug įvai­rių prie­mo­nių: pra­de­dant nuo to, kad sa­vi­nin­kas tu­ri tei­sę ap­tver­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją ir bai­giant tuo, kad, kai yra pa­da­ry­ta ža­la, tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Pa­kal­bė­ki­me apie konk­re­čius at­ve­jus. Ka­dan­gi me­džio­to­jų bū­re­lis yra ju­ri­di­nis as­muo, gal­vo­jant apie ža­los at­ly­gi­ni­mą, rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti, ar ža­lą konk­re­tūs as­me­nys pa­da­rė už me­džio­to­jų bū­re­lio ri­bų, ar ją sa­vi­nin­kui da­ro pa­ts me­džio­to­jų bū­re­lis. Trum­piau ta­riant, iš kur to­kia po­li­ti­ka – va­žiuo­ti per sve­ti­mą val­dą – atė­jo.

Rei­kė­tų kreip­tis į me­džio­to­jų bū­re­lį – na­rius ar­ba va­do­vą – ir ban­dy­ti su­si­tar­ti ge­ruo­ju ar­ba pra­šy­ti, kad bū­tų at­ly­gin­ta pa­da­ry­ta ža­la.

Ar gy­ven­to­jai ban­dė tai pa­da­ry­ti? Jei­gu vie­na pu­sė jau­čia­si nu­ken­tė­ju­si, o ki­ta pu­sė ne­ran­da ke­lių, kaip nu­va­žiuo­ti iki sa­vo miš­ko, rei­kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­so.

Jei su­si­tar­ti vis dėl­to ne­pa­vyks­ta, ta­da jau tik­rai be­lie­ka kreip­tis į tei­sė­sau­gą dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo. To­kiu at­ve­ju siū­lau kiek­vie­nam as­me­niui, ku­ris jau­čia­si pa­ty­ręs ža­lą, kreip­tis į tei­si­nin­ką (tas, ku­ris ne­tu­ri pa­ja­mų, ga­li kreip­tis į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą) ir pa­si­kon­sul­tuo­ti.

Pa­tei­kiant ieš­ki­nį tur­to nio­ko­to­jui dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo bū­ti­na pa­skai­čiuo­ti pa­da­ry­tos ža­los dy­dį. Žmo­nės mėgs­ta ak­cen­tuo­ti: man pa­da­rė ža­lą, o kai pa­klau­siu, ko­kią, pri­si­pa­žįs­ta ne­skai­čia­vę, ir net ag­ro­no­mo ne­kvie­tę. Žmo­nes iš­tin­ka šo­kas su­ži­no­jus, kad ža­los dy­dį tu­rė­jo pa­si­skai­čiuo­ti – juk tei­si­niai san­ty­kiai my­li konk­re­tu­mą.

Pa­ta­ri­mo, į ką kreip­tis dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo pa­skai­čia­vi­mo, žmo­nės taip pat ga­li kreip­tis į ad­vo­ka­tus.

Įs­ta­ty­mas ža­los at­ly­gi­ni­mui nu­ma­to se­na­ties ter­mi­ną – tre­jus me­tus. Ir jei tą lai­ką ža­lą pa­ty­ręs as­muo vaikš­čios nuo Ei­mo­šiaus prie Kei­po­šiaus, pra­leis ter­mi­ną, ta­da apie jo­kį ža­los at­ly­gi­ni­mą nė kal­bos ne­be­bus.

*******************************

Editos KARKLELIENĖS straipsnį "Ūkininkai neapsigina nuo medžiotojų" skaitykite 2012-06-05 laikraštyje "Šiaulių kraštas" čia...>>>