Siekdama, kad kuo daugiau miško kirtimo atliekų būtų panaudojama biokurui, Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei pateiktoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje šių atliekų paruošimo naudojimui apimtis padidinti maždaug 6 kartus – nuo 80 tūkst. kubinių metrų iki 500 tūkst. kubinių metrų kasmet- praneša 2012-01-23 www.am.lt.
Mokslinių tyrimų duomenimis, tiek šių atliekų galima paimti iš Lietuvos miškų nepadarant žalos jų ekosistemoms. Kai Vyriausybė patvirtins šią programą, bus numatytos, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjo Nerijaus Kupstaičio, konkrečios jos įgyvendinimo priemonės tiek valstybiniams, tiek ir privatiems miškams.
Miškuose, kurie užima trečdalį Lietuvos teritorijos, sukaupta 82 proc. visos biomasės. Mūsų šalyje didžiausią dalį biokurui gaminti naudojamos biomasės sudaro mediena – malkos, medienos perdirbimo pramonės atliekos ir miško kirtimo atliekos. Biokurui gaminti, kaip sakė Nerijus Kupstaitis, būtų galima panaudoti gerokai daugiau miško kirtimo atliekų nei dabar. Šiam tikslui reikėtų efektyviau panaudoti ir pakelėse, melioracijos griovių pakraščiuose augančius smulkius medelius bei krūmus, ugdymo kirtimų metu susidarančią nelikvidinę medieną.
Kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos miško kirtimo atliekoms ruošti, joms sandėliuoti ir panaudoti, Aplinkos ministerija pernai pakeitė Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles. Jomis nustatyta, kad vidinės miškotvarkos projekto projektinėje dalyje turi būti įvertintas potencialiai naudotinų miško kirtimo atliekų kiekis. Pakeitus ir Miško kirtimų taisykles, numatytos galimybės sandėliuoti miško kirtimo atliekas tam skirtose vietose ir rauti kelmus tam tikrose miškų grupėse ir augavietėse. Taip pat buvo pakeistos Prekybos mediena taisyklės ir reglamentuotas miško kirtimo atliekų pardavimas.
Medienos kuro ištekliai gali būti papildyti įveisiant energetinių želdinių – greitai augančių medžių ar krūmų – plantacijas. Dabar parama joms įveisti teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Nors tokių plantacijų nėra daug, jų plotai kasmet didėja. Realios naudos iš energetinių plantacijų galima gauti ne anksčiau kaip po kelių ar net dešimties metų – tai priklauso nuo pasodintų augalų rūšies.
Kad būtų skatinama veisti energetines miško plantacijas ne miško žemėje, Aplinkos ministerija siūlo Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje numatyti, kad 2014-2020 m. energetinių miško plantacijų veisimas ne miško žemėje būtų remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros programą, jeigu tokią paramą numatys naujasis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai reglamentas. Jį šiuo metu svarsto Europos Sąjungos institucijos, o Aplinkos ministerija šiuose svarstymuose aktyviai dalyvauja.
Plėtojant biokuro naudojimą, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp galimo užauginti ir be žalos kitoms ekosistemoms panaudoti malkinės ar kitos biokurui naudotinos medienos kiekio ir medienos biokurą naudojančių katilinių plėtros. Ypač svarbu į tai atsižvelgti skirstant paramą. Todėl Aplinkos ministerija ir ateityje aktyviai dalyvaus koordinuojant šiuos procesus, kad siekiant naudoti kuo daugiau biokuro nebūtų pažeidžiamas brangiausias Lietuvos turtas – miškai ir kad nebūtų daroma žalos kitoms ekosistemoms.
Šaltinis: Aplinkos ministerija,
2012-01-23 |
