Kada į medžioklės taisykles bus nustota kaišioti visokiausių smulkmeniškų „kabliukų“, už kurių užsikabinę aplinkosaugos pareigūnai galėtų lengva ranka išrašinėti medžiotojams nemenkas baudas? Kada patarėjų taryboje dalyvaujantys medžiotojų organizacijų atstovai nustos reiškę savo asmeninę nuomonę, o tinkamai atstovaus paprastiems medžiotojams?- aptaria rūpimus klausimus medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas.
Dienraštyje "Lietuvos rytas" 2011-01-08 publikuojamo straipnio " Apie medžioklę, globą ir Medžioklės įstatymą" autorius įsitikinęs: " ...Neturėtų, kaip yra išsireiškęs vienas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadų, būti skirstoma į „Juos“ (įstatymų bei taisyklių kūrėjai) ir „Mus“ (tų taisyklių vykdytojai) bent medžioklės srityje, jeigu mūsų visų tikslai tie patys – gausinti medžiojamąją fauną, kelti medžiotojų kultūrą, puoselėti medžioklės tradicijas." [...]  Gandai pasitvirtino: 2010 m. rugsėjo 15 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtintus medžioklės taisyklių pakeitimus suskubta vėl taisyti. 2010 m. gruodžio 7 d. ministras vėl tvirtino taisyklių pakeitimų pakeitimus. Pažymėtina, jog, be kitų smulkmenų, atsisakyta reikalavimo, kad medžiokliniai šunys privalo turėti FCI (Tarptautinės kinologijos federacijos) pripažįstamus kilmės dokumentus, kad, eksploatuojant ir statant medžioklės įrenginius, privaloma turėti žemės ar miško savininko ar valdytojo raštišką leidimą. Kaip buvo ir anksčiau, visas medžioklinių įrenginių statybas privaloma derinti su žemių ir miškų savininkais bei valdytojais, tačiau nebūtina tai daryti raštiškai. Vėl sugrįžta prie ankstesnės licencijų pildymo tvarkos, kai licenciją užpildyti privalu prieš išvežant žvėrį iš licencijoje nurodyto medžioklės plotų vieneto arba prieš pradedant sumedžioto gyvūno apdorojimą. Pakeisti tauriųjų elnių antramečių patinų medžioklės terminai, pradedant juos medžioti rugpjūčio 15 d. Paankstintas (nuo spalio 15 d.) vilkų medžioklės sezonas. Atsisakyta stirnų patelių medžioklės reguliavimo. Licencijos bus reikalingos tik stirninams. Tauriųjų elnių antramečius patinus leista medžioti varomosiose medžioklėse, tačiau tai daryti tegali tik medžiotojai selekcininkai. Apmaudu, kad tauriuosius elnius suskirsčius net į tris kategorijas ir nustačius joms skirtingus medžioklės terminus, neįstengta su visų elninių žvėrių patelių medžioklės terminais suvienodinti briedžių patelių medžioklės terminų.
Briedžių patelės ir jaunikliai galėtų būti medžiojami iki gruodžio 31 d. arba, kaip taurieji elniai, – patelės iki gruodžio 31 d., o jaunikliai iki vienerių metų amžiaus iki kitų metų vasario 1 d. Bet dėl šių pakeitimų, matyt, dar ilgai ir atkakliai teks „kariauti“ su medžioklės taisyklių koreguotojais. Tačiau džiugu, kad medžioklės taisyklių kūrėjai sugebėjo pripažinti padarytas klaidas ir gana operatyviai jas pataisė. Tačiau tai nereiškia, kad taisyklėse neliko taisytinų nuostatų. [...]  Aplinkos ministerijai 2010–2011 metų medžioklės sezonu leidus sumedžioti 60 vilkų, sukilo šių gyvūnų globėjai. „Žaliojoje“ spaudoje pasirodė lozungai: „Visuomenė neleis Gamtos naikinimo ministerijai išžudyti daugiau vilkų!“, „Sustabdykite beprasmišką Lietuvos vilkų žudymą!“, „Gelbėkite mūsų nacionalinį pasididžiavimą – Lietuvos vilkus!“. Vilkų globėjai naiviai galvoja, kad urbanizuotame krašte šie gyvūnai dar vis sėkmingai gali vykdyti „miškų sanitarų“ vaidmenį. Tačiau tie „miškų sanitarai“ kažkodėl labiau linkę „tvarką daryti“ ūkininkų ganyklose, galabyti avis, veršelius, bei gyventojų kiemuose draskyti savo artimiausius giminaičius – šunis.
Vilkų globėjų siūlomas apsaugos priemones nuo šių plėšrūnų galbūt gali pritaikyti tik didelių galvijų bandų augintojai, o visų kaimo močiučių karvių ar ožkų elektriniais piemenimis neaptversi ir prie kiekvieno galvijo specialios veislės aviganio šuns nepatupdysi. Jeigu stambus galvijų ar avių augintojas dar kažkaip dantis sukandęs prakenčia pilkųjų plėšikų daromą žalą, tai kas belieka daryti pensininkams, vilkams sudorojus jų paskutinę karvutę–maitintoją? Juk už vilkų padarytą žalą niekas neatlygina. Nors pilkųjų plėšrūnų gynėjai teigia, kad Aplinkos ministerijos ir visuomenės požiūris į vilkus skiriasi, tačiau visuomenė, norėdama grožėtis miškuose gražuoliais pilkiais, kažkodėl nenori atlyginti (iš biudžeto) jų daromą žalą žemdirbiams. Neturėtų šių plėšrūnų daromą žalą atlyginti ir medžiotojai, nes vilkų medžioklę griežtai reglamentuoja valstybė, nustatydama kasmet leidžiamą sumedžioti jų skaičių, ką medžiotojai nesunkiai įvykdo. Todėl vilkų globėjai, siųsdami peticijas mūsų prezidentei bei Europos Sąjungos biurokratams, turėtų siūlyti ir pilkių daromos žalos atlyginimo būtinumą. [...] Visą V.Ribikausko straipsnį "Apie medžioklę, globą ir Medžioklės įstatymą"skaitykite čia...>>> |
