Lietuvos miško savininkų asociacija - straipsniai :VŽ.Miškai: didėja ir popierizmas, ir konkurencija

Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigalios griežtesnė apvaliosios medienos gabenimo tvarka. Miškų savininkai teigia, kad tai padidins popierizmo, bet vargu ar užkirs kelią neteisėtiems kirtimams. Juolab kad konkurencija miško pramonėje didėja."Šiemet per pirmą pusmetį buvo iškirsta beveik tiek miškų, kiek pernai per visus metus", - sako Albertas Vasiliauskas, Aplinkos ministerijos viceministras. 2000 m. buvo iškirsta 25.000 m3 miško, š.m. pirmą pusmetį - beveik 18.000 m3. Be to, 2/3 kirtimų šiemet atlikta privačiuose miškuose, nors šie miškai sudaro 1/4 visų šalies miškų. Miškų ekonomikos centro duomenimis, pagrindinių kirtimų apimtys valstybiniuose ir privačiuose miškuose šiemet išaugo vienodai - 22%.

Kontrolė - už mokesčius

Anot viceministro p. Vasiliausko, miškų priežiūra pagerės 2002 m. sausio 1 d. įkūrus Miškų apsaugos teritorinius padalinius. Šie padaliniai konsultuos ir kontroliuos privačių miškų savininkus, išduos leidimus kirtimams. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Miškų apsaugos teritorinių padalinių, kurie bus nepavaldūs urėdijoms, išlaikymui reikalingus 4,5 mln. Lt Aplinkos ministerija siūlo surinkti įvedus miško žemės mokestį.
Lietuvoje yra 160.000 privačių miškų savininkų, vidutinis miško valdos dydis - 3,4 ha. Privatūs miškai sudaro beveik 1/4 visų Lietuvos miškų. Planuojama parengti sąlygas privačioms miško valdoms stambinti. Siūloma leisti keliose vietose esančias mažas privačias valdas mainyti į valstybinius miškus, kad pasidarytų viena didelė valda. Iš miško savininkų pradedama reikalauti pildyti statistinės ataskaitos formas.
"Mes irgi už tai, kad rinka būtų skaidresnė", - sako Stasys Mizaras, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas. Tačiau, anot jo, nauji reikalavimai - tai papildomos sąnaudos, nes miško savininkus reikia ne tiek bausti, kiek mokyti. Jiems trūksta informacijos apie teisinę bazę, miškininkystę, medienos rinką. Šią spragą mėgina užpildyti asociacija, rengdama specialius kursus. Be to, tinkamai tvarkyti privačius miškus trukdo tai, kad nėra aiškių kriterijų, kaip vertinti investicijų į privačius miškus verslo planus. "Reikėtų miško savininkų kooperatyvus prilyginti žemės ūkio kooperatyvams", - mano p. Mizaras.
"Privačiuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos gabenimo naujoji tvarka, kuri turėtų įsigalioti nuo š.m. lapkričio 1 d., dubliuos iki šiol visiems ūkio subjektams privalomą krovinių gabenimo tvarką", - teigia Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas. "Naujoji tvarka apsunkins gyvenimą smulkiems medienos vežėjams ir mažų miškų savininkams, nes vežant daugiau kaip 1 m3 medienos (net malkų) reikės krūvos dokumentų",- sako Kazimieras Šiaulys, 330 ha miško ir lentpjūvės savininkas. Anot jo, jeigu bus įgyvendinta toji tvarka, smulkieji savininkai miškui kirsti ir parduoti turės samdyti stambias įmones. "Antra vertus, gal tai ir užkirs kelią valstybinės medienos grobstymui - "painiojimui" su privačia", - svarsto p.Šiaulys.

Tikisi sudrausminti

"Nustačius griežtą apvaliosios medienos gabenimo tvarką, privalomą statistinę apskaitą, bus lengviau išaiškinti bei patraukti atsakomybėn neteisėtų kirtimų kaltininkus",- teigia Benjaminas Sakalauskas, generalinis miškų urėdas. Anot jo, tai naudinga ir privačių miškų savininkams, kurie gyvena toli nuo savo valdų ir nerimauja, kad jų mišką išvogs. Per 1997-2000 m. neteisėtų kirtimų valstybiniuose ir privačiuose miškuose nuostoliai sudarė 10,75 mln. Lt. Vien š.m. rugpjūčio mėn. patikrinus 56 lentpjūves buvo nustatyti 32 pažeidimai, 1 lentpjūvės tikrinimo medžiaga perduota Ekonominei policijai. Pasak miškininkų, problema ta, kad Lietuvos teisinė sistema numato dideles bausmes smulkiems pažeidėjams ir juokingai mažas - stambiesiems. Pavyzdžiui, neteisėtai iškirtus daugiau kaip 100 m3 miško, bauda už neteisėtą veiką siekia 5.000-20.000 Lt, bet ją skirti gali tik teismas. 5.000 Lt bauda padengiama pardavus 40 m3 eglės rąstų už vidutinę kainą, kuri šiemet yra 126 Lt/m3. Dar gali būti skiriama 34 Lt/m3 bauda už gamtai padarytą žalą. Baudos nesustabdo keleto "specialistų", kurie nesislėpdami vieną paskui kitą plynai kerta miškus įvairiuose Lietuvos rajonuose. Anot p. Gaižučio, įsigaliojus naujai tvarkai rinka netaps skaidresnė. Problemą apsunkina ir tai, kad Lietuvoje yra 560.000 ha rezervinių miškų, kurie kada nors turėtų būti grąžinti savininkams, bet dabar juose niekas nešeimininkauja.

Konkurencija smarkėja

Šią vasarą medienos pramonės įmonių konkurencija įgavo naujų bruožų. Įmonės pradėjo varžytis ne tik kainomis, bet ir tuo, kuri operatyviau atsiskaitys. Konkurencija dar pasmarkės, nes į rinką rengiasi ateiti nauji žaidėjai - šį rudenį pradės veikti nauja italų kapitalo faneros gamybos įmonė "Interveneer" Ukmergės rajone ir britų bei švedų kapitalo įmonė "Interflex" Vilkyčiuose, kurių pajėgumai atitinkamai 15.000 m3 ir 30.000 m3 faneros per metus. Be to, nuo 2002 m. valstybinių miškų urėdijos turės pelno įmonės statusą - bus įteisinta valstybinių miškų konkurencija rinkoje su privačiais miškais.
Miškų ekonomikos centro (MEC) duomenimis, šalies medienos pramonė eksportuoja apie 70% produkcijos. Šiemet ji augo sparčiau negu kitos ūkio šakos: medienos pramonės pardavimai padidėjo 1/3, o visos apdirbamosios pramonės - 1/5. Tačiau dėl nestabilaus euro kurso, vangiai atsigaunančios vidaus rinkos medienos ir jos produktų kainos mažėjo."Vidaus rinka silpna, smulkios medienos nėra kur panaudoti", - teigia p. Mizaras.
Šiemet medienos žaliava atpigo 10%. Pavyzdžiui, eglės rąstai kainuoja 11% pigiau negu pernai pirmą pusmetį, pušies rąstai - 12%, beržo rąstai - 6% pigiau (vidutinė kaina atitinkamai 126 Lt/m3, 140 Lt/m3, 133 Lt/m3). Užsienio rinkose - Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje, JAV - medienos paklausa išlieka stabili, ir kai kurios įmonės, pavyzdžiui, "Pajūrio mediena", pardavimus didina. Vasarą medienos perdirbėjams jau trūko žaliavos, ir tikėtina, kad rudenį rąstų kaina išaugs.