Kartu su pavasariniu augimu, į saulę besistiebiančiais žolynais, besiskleidžiančiais pumpurais, lapeliais, žiedais atsigaukime ir mes, pabuskime iš žiemos miego, suaktyvinkime ir sustiprinkime savo organizmą. Kokias vaistažoles vartoti pavasarį, pataria vaistininkas Virgilijus Skirkevičius. - rašo 2010-04-28 laikraščio "Ūkininko patarėjas" priede Nr. 17(943) "Šeimininkė" korespondentė Rita Šemelytė straipsnyje "Atbundančios gamtos vaistinėlė".********************** Kviečiame susipažinti: Sveikata iš beržo ir tuopos Nuo ankstyvo pavasario galima pradėti skinti tuopos pumpurus, kurie kvepia bičių pikiu. Užpilti spiritu, tinka žaizdoms tepti, o arbata - puiki profilaktikos priemonė nuo opaligės. Beržų pumpurų arbata tinka sergant kvėpavimo takų ligomis kaip antiseptinė, prakaitavimą skatinanti ir atsikosėjimą lengvinanti priemonė. Taip pat ji valo iš organizmo druskas, tik svarbu geriant arbatą pakankamai judėti. Beržų pumpurų nuoviru galima perplauti galvą. Jame esantis degutas veikia dezinfekuojamai, naikina pleiskanas, stiprina plaukų šaknis. Šiuo metu jau skleidžiasi beržų lapeliai. Juos sumaišius su pumpurais gaunamas preparatas, skatinantis šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, inkstų veikimą, padedantis išvalyti akmenis. Beržų lapeliai - puikus pavasarinis stimulas organizmui. Arbata, paruošta iš saujos lapelių, perpus sumaišytų su aviečių lapais, aprūpina organizmą vitaminais, skatina medžiagų apykaitą. Ypač vertinga organizmui yra beržų sula, gaunama balandžio mėnesį. Sula ne tik valo, bet ir stiprina organizmą. Joje gausu vitaminų C, B3, gliukozės ir fruktozės. Ją geriausia gerti vakare nuo 17 iki 19 val., kai aktyviausiai veikia inkstai. Kad turėtume sulos visus metus, ją sušaldykime ar surauginkime.
Naudingosios piktžolės Nors jauni kiaulpienių lapai didina kraujo krešumą, tačiau tinka net vyresnio amžiaus žmonėms. Juk pavasarį taip norisi šviežumo, gaivumo, todėl prisiskinkime darže garšvų, žliūgių, sumaišykime su kiaulpienėmis - tokios salotos sustiprins skonio pojūčius ir akyse prašviesės. Kiaulpienių lapuose daug vitaminų - A, B grupės, C ir D, taip pat mineralų - geležies, kalio, cinko. Kiaulpienių preparatai gerina virškinimą ir apetitą, reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda sergant cukriniu diabetu ir kepenų ligomis. Jose esančios medžiagos skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl kiaulpienės gali būti vartojamos kaip papildoma priemonė esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams. Pavasarį išsikaskime ir kiaulpienės šaknų, kurių nuoviras lengvina atsikosėjimą, aktyvina organizmo apsaugines jėgas. 50 oC temperatūroje sudžiovintos ir susmulkintos šaknys yra riešutų skonio. Lygiomis dalimis sumaišykime su saulėgrąžomis ir kasdien suvalgykime po saują. Tai puiki profilaktikos priemonė nuo krūties vėžio, taip pat padeda išvalyti limfą. Jei organizme linkę kauptis skysčiai (stambiems žmonėms), atsiranda cistų, kiaulpienių šaknų preparatai labai tinka. Tik vaistažolių preparatus reikia vartoti mažais kiekiais, kad nepakenktų. Geriau mažiau, bet ilgesnį laiką. Į pavasarines salotas kartu su svogūnų laiškais, lapinėmis salotomis įmaišykime dilgėlių lapų, kurie tinka vartoti iki žydėjimo. Juose daug vitamino C, karotino, K, B grupės vitaminų, baltymų, krakmolo, cukraus, rauginių medžiagų, organinių rūgščių ir geležies druskų, kalcio, kalio, natrio, magnio. Dilgėlių preparatai gydo mažakraujystę, stabdo vidinį kraujavimą. Tai puiki priemonė ir nuo aterosklerozės, avitaminozės.
Aspirinas iš gamtos Sužydėjus blindei prisiskinkime geltonų „kačiukų", kuriuose daug naudingų medžiagų. Tai natūralus, gamtos sukurtas aspirinas. Iš „kačiukų" paruošta arbata - puiki profilaktikos priemonė po infarkto, insulto, nes skystina kraują. Vienai stiklinei vandens reikia penkių „kačiukų". Per dieną reikia išgerti dvi stiklines. Gydymo kursas - 21 diena. „Kačiukus" galima džiovinti ir vartoti vasarą, rudenį. Dabar galima ne tik arbatą ruošti, bet ir šviežių sukramtyti.
Pavasarinio kosulio gydymas Pavasarines peršalimo ligas, kosulius, bronchitus geriausiai gydo čiobrelių arbata (tikriausiai nepamiršote prisirinkti vasarą?). Juos galima pakeisti arba sumaišyti su raudonėliu, kurio gydomosios savybės panašios, tik silpnesnės. Čiobreliai turi daug eterinių aliejų, mažina gleivių išsiskyrimą, bet netinka turintiems skydliaukės problemų (geriau maišyti su raudonėliu, tuomet galima vartoti). Atsikosėjimui pagerinti gerkite tik pašildytą pieną (šaltas skatina gleivių išsiskyrimą) su medumi, pridėkite ir prieskonių - cinamono. Kosinčiam vaikui neduokite apelsinų, nes jie taip pat skatina gleivių išsiskyrimą. Geriau pirkti greipfrutus. Geriausias pavasarinis vaistas nuo kvėpavimo organų kataro, kosulio, užkimimo, dusulio, džiovos, bronchinės astmos yra šalpusnių žiedai. Juose esančios medžiagos stimuliuoja liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą. Nuo kosulio, gripo tinka ir debesylų šaknų nuoviras, kuris taip pat gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda nuo vidurių pūtimo, tonizuoja, stiprina širdį. Pražydus raktažolėms, prisirinkime vaistinės žaliavos nuo peršalimo ligų, lėtinio vidurių užkietėjimo, migrenos. Vaistinei medžiagai gaminti pavasarinės raktažolės renkami lapai su koteliais, žiedai, šakniastiebiai su šaknimis. Vartojama kaip prakaitavimą skatinanti priemonė sergant peršalimo ligomis. Rekomenduojama vartoti trūkstant vitaminų, sergant mažakraujyste, nusilpus organizmui. Su medumi geriama raktažolių arbata palengvina ir slopina kosulį.
Kaštonų žvakės Tuoj žydės kaštonai. Tai puiki priemonė, stiprinanti kraujagyslių sieneles, didinanti venų pralaidumą. Žiedų nuovirais gydomi kojų audinių pabrinkimai, uždegimai, varikozinis venų išsiplėtimas. Spiritiniai antpilai tinka hemorojui, vidurių užkietėjimui gydyti, jais galima įtrinti ir skaudamus sąnarius. Vertingas iš kaštonų žiedų suneštas medus, kuris stiprina organizmą, gydo kosulį. Kol sulauksime prisirpusių žemuogių, prisiskinkime žiedų ir lapų. Žiedų arbata mažina dirglumą, gydo bronchinę astmą, kokliušą. O jei dar ant šakelės kabės uogos, tokia arbata puikiai tiks nuo mažakraujystės, inkstų akmenligės, kepenų ir blužnies ligų, vidurių užkietėjimo. Taip pat tinka hemorojui ir įvairiems išbėrimams gydyti. Žemuogėse esančios medžiagos valo kraują, mažina dusulį, kosulį, stabdo viduriavimą.
Keiskime meniu Pavasarį mažiau valgykime bulvių, nes jos jau beveik neturi maistingųjų medžiagų. O štai dvi morkos per dieną būtų labai naudingos. Jų salotos iš žarnyno padeda pašalinti kirminus. Tokia profilaktika labai naudinga žmonėms, laikantiems šunis ir kates. Vienas iš požymių, kad galite turėti kirminų - dantų griežimas (dieną ar naktį). Žmonėms, kuriems šąla kojos ir rankos, pavasarį reikėtų išgerti žuvies taukų. Didinti žemą kraujospūdį geriau ne kava, bet prieskoniais, valgiui suteikti daugiau aštraus, kartaus skonio. Jei kyla rūgštingumas, diskomforto jausmą galima sumažinti suvalgius tris migdolus. Tik juos reikia labai smulkiai sukramtyti, kol burnoje pasidarys baltas pienelis. Pavasarį kuo daugiau judėkime, mažiau valgykime (nes mūsų porcijos kaip artojų, o gyvenimo būdas kaip inteligentų), kelkimės kartu su saule. Pati gamta suteiks daugiau žvalumo, geros nuotaikos ir sveikatos.
|