2009-06-03

lietuvosmiskai.lt šaltinių žiniomis, šį trečiadienį, 2009-06-03, į Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdį įsiveržė žaliųjų lyderio Rimanto Braziulio vedamas "desantas" kovoti prieš 'tautos priešų' ir 'oligarchų pakalikų' planus supaprastinti teritorijų planavimo tvarką kai kuriais atvejais atsisakant kaip perteklinio  šiuo metu privalomo reikalavimo rengti brangiai kainuojančius detaliuosius planus.

Š.m. gegužės 21 d.  Seimas nusprendė svarstyti parlamentarų B.Bradausko ir E.Masiulio siūlymus pakeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį numatant atvejus, kada detaliųjų planų rengti nereikėtų. Siūlymo esmė tokia, kad pirma, šiuo metu galiojanti žemės paskirties pakeitimo tvarka visais atvejais reikalauja sudaryti detalųjį planą. Bet praktika rodo, kad detalusis planas ten, kur nėra bendrojo plano, kaimo vietovėje, niekam nereikalingas, nes to detaliojo plano nėra su kuo susieti. Todėl šis detalusis planas toliau yra niekinis, išmetamas į šiukšlių dėžę. Tik žmones priverčiam metus, pusantrų metų vargti, o po to dar ir sumokėti, žiūrint į žemės sklypo dydį, netgi iki 100 tūkst. už to detaliojo plano parengimą. Labai vilkinamos statybos. 

Antra, siūloma išspręsti ssituaciją ten, kur yra parengti bendrieji planai ir  numatyta gyvenamoji statyba, o žemės paskirtis yra žemės ūkio paskirties,tuomet dabartiniai įstatymai  vis tiek reikalauja parengti detalųjį planą žemės paskirčiai pakeisti ir tik po to jau dar kartą rengiamas detalusis planas jau  pačiai statybai. Taigi yra dvigubas procesas, kuris irgi užvilkina nuo pusantrų iki dvejų metų statybos reikalus. Todėl parlamentari siūlo kad ten, kur yra bendrajame plane nuspręsta, kad tai bus gyvenamoji statyba, vadinasi, automatiškai ir žemės paskirtis turi pasikeisti. Nebegali būti žemės ūkio paskirties ar kitokios, jeigu yra numatyta gyvenamoji statyba.

Ir trečia, kai yra du gretimi sklypeliai, sakykime, po 10 arų, ir numatyta bendrajame plane gyvenamoji statyba, vienas nori parduoti kaimynui tą sklypelį ir nori susijungti tuos du po dešimt arų sklypus į bendrą sklypą. Tai nors ten kitokio sprendinio negali būti, tai yra jau gyvenamoji statyba, bet vis tiek reikalaujama detalųjį planą rengti, kad būtų sujungti tie du sklypeliai. Parlamentarai siūlo apsiriboti reikalavimu pasidaryti skypo toponuotrauką ir geodezinius matavimus.

Labiausiai pateiktiems siūlymams, kad jie iš vis būtų svarstomi, priešinosi TS-LKD partijos narė Aurelija Stancikienė, posėdžio metu netgi  'paėmusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pono Jono Šimėno laiką' pasisakymui (žiūr. posėdžio stenogramą).

Seimui nusprendus svarstyti siūlomas įstatymo pataisas ir pagrindiniu komitetu paskyrus  Kaimo reikalų komitetą, pradėtas kryptingas puolimas. Pasitelkta žiniasklaida (televizija) ir mandagumu nepasižymintis žaliųjų lyderis šiandien buvo mandagiai išprašyti iš komiteto posėdžio, kadangi LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pataisų komitetas šiandiena nesvarstė iš esmės (tik paskyrė atsakingus už klausimo parengimą ir nusprendė dėl teikiamo įstatymo projekto prašyti Vyriausybės išvados bei Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo bei Seimo paskirtų papildomų - Aplinkos apsaugos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių - komitetų išvadų. Pasiūlymų nuspręsta laukti iki birželio 26 d.) Svarstyti šį įstatymo projektą komitete planuojama liepos 8 d..

Parlamentarės A.Stancikienės vyras Dalius Stancikas  ta proga trečiadienį  paskelbė portale bernardinai.lt peikiantį straipsnį  apie norinčius peržiūrėti teritorijų planavimo, statybų ir saugomų teritorijų politikas parlamentarus, užsipuldamas kiekvieną jų asmeniškai .  Prieš keletą dienų tiesiog chamiškais išsireiškimais persunktą straipsnį 'sukurpė' ir žaliųjų lyderis R.Braziulis, užsipuldamas viešai apie saugomų teritorijų problemas išdrįsusią prabilti parlamentarę Rūtą Rutkelytę.

Naijienų šia tema dar tikrai bus ir ne vien internetinėje žiniasklaidoje. Leidimai statyboms, detalieji planai, saugomų teritorijų draudimų visuma ir keli milijardai Lt aplinkosaugai bei teritorijų planavimui per artimiausius metus skirtinų  valstybės lėšų- atsisakyti viso to savo noru įsigalėjusi mūsų valstybėje ekokratų viršūnėlė tikrai nelinkusi.  Tradiciškai bus pasitelkta visos galimospriemonės,kad "nugesint" iniciatyvas, prisidengiant viešuoju interesu, gamtosauga , Europos Sąjungos gręsiančiomis nuobaudomis ir pan. Laidą rengia R.Grinevičiūtės "Paskutinė instancija", nesėdi rankų nuleidę ir žinybų, kurioms gresia Saulėlydžio komisijos  "liustracijos procesas".  Ar nepritrūks politinės valios numatytiems pokyčiams labai priklausys nuo piliečių aktyvumo, aiškiai išsakomos pozicijos.

 Lietuvosmiskai.lt