Laikraščio "Ūkininko patarėjas" leidinyje "Kaimo laikraštis" 2009-07-11, Nr. 28(288) spausdinamas Editos GRUINIŪTĖS straipsnis "Universalioji gamtos pramonė". Kviečiame susipažinti su natūraliomis, gamtos siūlomomis priemonėmis apsisaugant nuo įvairiausių kenkėjų.
*************************

Gamtos lentynose - žolelės nuo sodo kenkėjų

Keliaujant į sodą įprasta apsirūpinti reikiama amunicija, gelbėjančia nuo uodų, musių, tarakonų bei kitų namų ir, žinoma, daržo kenkėjų. Nors ievos (Padus avium Mill.) jau peržydėjo, tačiau lapus galima naudoti. Sutrintais sausais ievų lapais dar prieš atsirandant cheminei pramonei buvo naikinami kolorado vabalų kiaušinėliai ir jų lervos. Pabandyti galime ir mes, XXI a. gyventojai, nes ievų dar niekas nemodifikavo, tad jų kvapas toks pat aštrus. Barstykime jas ant augančių bulvių, kol vabalai dar neįsisiautėjo.

Sodo bei daržo kenkėjus naikinti padės ir didžiųjų ugniažolių (Chelidonium majus L.) nuoviras. Jų bus galima rasti iki pat rugsėjo mėn. giraitėse, panamėse, dykvietėse, kirtavietėse, šiukšlynuose, patvoriuose, paūksmėse.
Kovai su kenkėjais gretas papildo ir gamtos išaugintas preparatas kartieji kiečiai (Artemisia absinthium L.). Populiarūs, dažnai randami panamėse, dykvietėse, sausuose šlaituose, pakelėse, laukymėse. Veikia kaip insekticidas - stiprus karčiųjų kiečių nuoviras naikina sodo ir daržo kenkėjus.

Nebaisu nei musės, nei uodai

Miesto šurmulį iškeitusieji į užmiesčio ramybę dažnai susiduria su nemalonia problema - įkyrių musių zyzimu bei atkakliai atakuojančiais uodais. Tokios naktys, kai tenka įdėti begalę pastangų bandant užmigti, pažįstamos ne vienam. Gamta nelieka abejinga ir šioje situacijoje. Tik svarbu nepatingėti užsukti į aukštapelkes, durpynus, pelkėtus pušynus ir į savo krepšelį įsimesti pelkinių gailių (Ledum palustre L.). Šie insekticidiniai augalai naikina bei atbaido kandis, blakes ir kitus vabzdžius. Lapų nuoviru naikinami tarakonai, o gailių dūmai kambariuose naikina muses ar kitus vabzdžius. Tik būkite atsargūs: gailiai gali alergizuoti. Augalai turi stiprų specifinį kvapą, erzina kvėpavimo takų gleivinę, todėl ruošti pelkinių gailių žaliavą reikėtų atsargiai.

Juoduogiai šeivamedžiai (Sambucus nigra L.) šiandien jau apyrečiai, tačiau verti dėmesio bei kuklaus kampelio šalia namo ar poilsio zonos sode. Jų skleidžiamas specifinis kvapas atbaido ir vabzdžius, ir net graužikus.

Su žolele - namuose švara

Namuose reikalingi galingi ginklai, padedantys įveikti drabužių spintų bei virtuvės spintelių užkariautojus: blakes, kandis ar tarakonus? Geltonais žiedais jau dabinasi paprastosios bitkrėslės (Tanacetum vulgare L.) ir šviečia iš toli pakelėse, pievose, panamėse, sausuose, saulėtuose šlaituose. Jų graižai ir lapai tinka kaip insekticidas ne tik nuo minėtų kenkėjų, bet ir nuo uodų, todėl taip pat verta britkrėslėms paskirti kampelį šalia namo ar poilsio zonos sode - gražu ir naudinga.
Gamtos rinkoje rodosi ir smėlyniniai šlamučiai (Helichrysum arenarium L) Moench), kurių specifinio kvapo džiovintos šakelės, padėtos drabužių spintoje, puikiai įveikia kandis. Tiesa, jie įtraukti į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą, tad jų rinkti negalima, bet ir nesiūlome. Yra kur kas geresnis sprendimas - pasisėti patiems. Jie puikiai auga sausose smėlėtose vietose, pievose, šlaituose, dirvonuose, pamiškėse.
Populiarius oro gaiviklius gamta siūlo pakeisti paprastųjų kadagių (Juniperus communis L.) šakelėmis. Jų prisirinkti galite vaikščiodami pušynų trake, proskynose, kirtimuose, upių ir kalvų šlaituose bei mišriuose miškuose. Galima naudoti džiovintas, bet dar geriau pamerkti žalias ir laikas nuo laiko pakeisti. Beje, degančių kadagių šakelių ir uogų dūmais mūsų protėviai smilkydavo patalpas, kilus infekcinių ligų epidemijoms.

Jeigu pristigo dantų pastos ir muilo
Ne bėda, pagelbės grūstų ir persijotų balinių ajerų (Acorus calamus) šakniastiebių milteliai. Jie ne tik nuvalo dantukus, bet ir stiprina dantenas, balso stygas, naikina nemalonų burnos kvapą.
Vaistinių putoklių (Saponaria officinalis L.) šaknys kaupia saponinus, dėl kurių jos iš tiesų putoja. Šių augalų rasti nesunku: auga sausose pievose, pamiškėse, palaukėse, pakelėse, kartais javuose, upių, ežerų pakrantėse. Iš putoklių šaknų paruoštos skalbimo priemonės tinka vilnoniams, šilkiniams (ypač spalvotiems) audiniams plauti.

Pagalba kojoms
Po sunkių darbų ar ilgesnių pasivaikščiojimų pavargusias kojas atgaivinti padės baltalksnių (Alnus incana (L.) Moench) lapų vonios. Jų nesunku rasti drėgnuose miškuose, upių, upelių ir ežerų pakrantėse. Tačiau nesumaišykite su juodalksniais. Baltalksnių žievė lygi, plona, blizganti, šviesiai pilka. Jauni ūgliai ir pumpurai nelipnūs, plaukuoti. Juodalksnių - priešingai: žievė tamsiai ruda, o suaugusių medžių dar ir suaižėjusi. Lapai tamsiai žali, su blizgančia viršutine puse, jauni lapeliai lipnūs.

Vonelė kojoms
Į 2 l vandens beriama sauja nuplautų žalių alksnių lapų. Laikoma 2 val. Po to šiame vandenyje kojos mirkomos po sunkaus fizinio darbo arba pavargus - šalina nuovargį.

Verta prisiminti ir baltąsias garstyčias (Sinapis alba L.). Kaip ir piktžolės, jos auga pakelėse, dykvietėse, daržuose, paupiuose. Garstyčių sėklų užpilas turi antimikrobinį poveikį, padeda įveikti pėdų grybelį.
Ant jūsų drabužio užtiško rašalo? Ne bėda. Kiškiakopūsčių sultimis iš audinių ir popieriaus galima pašalinti rašalo ir rūdžių dėmes. Bent taip teigiama augalų žinynuose.