| 15-tąjam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavimui KREIPIMASIS DĖL PERMAINŲ BŪTINYBĖS VALSTYBINIAME MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ VALDYME bei SAUGOMŲ TERITORIJŲ POLITIKOJE
2009-05-30 Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA)- nuo 1993 metų veikianti įtakingiausia nacionalinė privačių miškų savininkus atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 5600 narių, kreipiamės į garbingus suvažiavimo dalyvius dėl būtinybės reformuoti valstybinį miškų ir saugomų teritorijų valdymą bei keisti saugomų teritorijų politiką Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad pribrendo laikas keisti LR miškų įstatymą, kad jo nuostatos atspindėtų per du Nepriklausomybės dešimtmečius susiformavusią miškų nuosavybės struktūrą, naujus ekonominius, socialinius ir gamtosauginius iššūkius naudojant ir gausinant mūsų didžiausią turtą - miškus. Apgailestaujant tenka konstatuoti, kad privataus miškų ūkio klausimai kuruojami ir atstovaujami nepakankamai; valstybės institucijų dėmesys šiam sektoriui nėra adekvatus jo augančiai reikšmei. Nors Lietuvoje yra sudarytos teisinės prielaidos privataus miškų ūkio plėtros rėmimui ir skatinimui, tačiau praktiškai jos neįgyvendinamos. Daugeliu atvejų iki šiol svarbiausios privataus miškų ūkio problemos buvo iš esmės nesprendžiamos. Besiformuojantis privatus miškų ūkis neturi juo besirūpinančios ir jo interesus atstovaujančios valstybinės institucijos, nors privatūs miškai sudaro vos ne pusę visų miškų, juose kasmet paruošiama apie 2,5 mln. m³ medienos, šalyje yra arti 236 tūkst. privačių miškų savininkų. Todėl raginame spręsti valstybinio miškų valdymo optimizavimo klausimus kompleksiškai, nepaliekant nuošalyje šalies privačių miškų ūkio vystymo reikalų. Esame susirūpinę, kad vis labiau įsigalinti nelanksti ir nepažangi radikaliosios aplinkosaugos politika trukdo darniam šalies vystymuisi, stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose, menkina miško valdų vertę. Mūsų asociacijos vienijami privačių miškų savininkai yra ne kartą įvardinę esminius spręstinus klausimus dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme: 1. Kompensacijos už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose 2. Žemės sklypų atsidalinimas (bendrasavininkių atveju, išskiriant namų valdą ir pan.) 3. Statybų galimybės saugomose teritorijose numatant galimybę žemės (miško) savininkams įsikurti savo valdose 4. Tikslinės žemės paskirties keitimo tvarka. LMSA ir mus palaikančių visuomeninių organizacijų nuomone, Lietuvoje aplinkosaugos srityje jau senokai yra būtina neatidėliotina institucinė bei įstatiminė pertvarka, trukdančių darniam šalies vystymuisi viena kitos funkcijas dubliuojančių perteklinių biurokratinių struktūrų bei procedūrų atsisakymas. Privačių miškų savininkus ypač neramina, kad vietoje darniosios plėtros politikos ir žmogaus teisių pripažinimo, praktikoje įgyvendinama vienpusiška ekokratinė politika, pasireiškianti vis plačiau įsigalinčiu atskirų aplinkosaugininkų susireikšminimu. Lietuva tampa paukščiams, žinduoliams, ropliams ir varliagyviams svarbi teritorija, o žmogui gamtoje nebelieka vietos. Vertinant vis plačiau įsivyraujantį nepagarbų požiūrį į žmogų ir jo santykį su gamta bei pesimistines šalies demografines perspektyvas, daugeliui kuriančių visuomeninių organizacijų, kurias vienija darnios plėtros idėja, - tai kelia didelį nerimą. Šis susirūpinimas išreikštas jau antrus metus vykstančiame Urbanistinių forumų judėjimo rezoliucijose, LMSA Generalinių asamblėjų sprendimuose, Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pareiškimuose ir kt. Kilęs aršus nenorinčių jokios pertvarkos šioje srityje pasipriešinimas tik patvirtina tokią būtinybę. Besikreipiantys į LMSA miško savininkai piktinasi, kad Lietuvoje saugomos teritorijos neretai steigiamos kolūkinės nacionalizacijos principu - suvalstybinama teisė į žemės naudojimą, ir viskas. Žmogus vieną dieną sužino, kad jo valda ar sodyba yra saugotinoje teritorijoje ir jis neturi beveik jokių teisių. Iš saugomų teritorijų ir miškotvarkos planavimo dokumentų „dingę" kaimų valdos. Lietuvoje miško žemė aplinkosaugininkų laikoma "šventesne už šventą karvę". Miškuose nuolat didinami naudojimo apribojimai ir uždrausta bet kokia infrastruktūros plėtra (net tokiais atvejais, jei buvęs tremtinys nori atkurti savo tėviškės sodybą, jis negali miško žemėje to daryti), siekianti kuo didesnio saugomų teritorijų plotų natūralizavimo už tai gyventojams nieko nekompensuojant. Nuo sovietinės okupacijos pradžios (1939 m.) miškų plotai daugiausia žemės ūkio naudmenų sąskaita padidėjo maždaug 1 mln. hektarų. Šiame milijone hektarų gyveno keliasdešimt tūkstančių lietuvių šeimų ir dėl to niekas nei bloga aplinkos būkle nei viešųjų interesų ignoravimu nesiskundė. Jokiu būdu neraginame mažinti šalies miškingumą, nes patys kasmet prisidedame prie naujų miškų įveisimo. Priešingai - prašome sudaryti palankesnes sąlygas jo didinimui, mažinant dirbtinai sukurtas biurokratines kliūtis. Miškų savininkams yra nesuvokiamas totalinis draudimas įsikurti miško žemėje net ir tais atvejais, kuomet tai siejasi tik su rekreacija. Aplinkosauginių draudimų mastai yra stulbinantys. Šiuo metu saugomose teritorijose uždraustos naudoti medienos vertė mokslininkų vertinimu yra apie 3,7 milijardo Lt (skaičiuojant apvalios medienos kainomis.). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai interesai iki šiolei išlieka nesuderinti, o viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimas praktikoje pavirsta ekokratijos savivale. Taip pat svarbu pažymėti tai, kad aplinkosaugos valdyme jau pribrendo vidinė, struktūrinė reforma, kuri užtikrintų darnios plėtros principų įgyvendinimą, žmogaus ir gamtos saugojimo tiklsų suderinimą, o ne pastovų priešinimą. Šis poreikis ypatingai išryškėjo visuotinės ūkio krizės sąlygomis. Remiantis aukščiau išdėstytu raginame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją imtis iniciatyvos neatidėliojant peržiūrėti šalies valstybinį miškų ir saugomų teritorijų valdymą bei keisti saugomų teritorijų politiką, patikslinant Aplinkos apsaugos, Saugomų teritorijų, Miškų, Teritorijų planavimo, Medžioklės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas darniosios plėtros požiūriu. Linkime suvažiavimo delegatams išmintingų sprendimų, susiklausymo bei darbaus darbo mūsų Tėvynės labui. Pagarbiai, dr.Algis Gaižutis
LMSA pirmininkas
tel./fax: 8 - 5-276759
www.lietuvosmiskai.lt ;
el.pastas: algis@forest.lt Apie LMSA: LMSA vienija daugiau nei 5600 aktyvių narių-miško savininkų, apsijungusių į 29 LMSA rajoninius skyrius bei savarankiškos organizacijos statusą turinčias 9 regionines asociacijas, LMSA nariais yra 19 miško savininkų kooperatyvų ir įmonių, asociacijos veikloje dalyvauja 12 bendradarbiaujančių įmonių. LMSA narystė tarptautinėse organizacijose: Europos miško savininkų asociacijų federacija CEPF (įtakingiausia privačių miškų ūkio interesus atstovaujanti europinė asociacija - www.cepf-eu.org ); Europos žemės savininkų organizacija ELO (viena įtakingiausių žemės savininkų interesus atstovaujančių europinių organizacijų www.elo.org ) Privačių miškų plotas yra apie 775 tūkst.ha, o privačių miškų savininkų valdų skaičius siekia 246 tūkst. Vidutinis valdos dydis- 3,4 ha. Pasibaigus žemės reformai, miško savininkų susidarys apie 250 tūkst. Jie valdys beveik pusę šalies miškų. | 
