Iš grybų ir uogų verslo šiais metais pasitraukus UAB „Hesonai“ ir kelioms mažesnėms bendrovėms, likusioms mažinant vieną iš pelningų šalutinių veiklos sričių – taros gamybą – ir atleidinėjant žmones, šios srities verslininkai vis dėlto kalba, kad nors ir teks susiveržti diržus, tačiau bankrotai kol kas negresia,- informuoja dienraščio "Verslo žinios" internetinis portalas vz.lt žurnalisto Arūno Milašiaus 2008.08.21 straipsnyje "Kylantis pragyvenimo lygis mažina grybautojų skaičių".
********************************** „Sezonas vidutinis. Buvo ir blogesnių. Tikimės, kad šiomis dienomis, kai šilta ir lyja, pradės dygti baravykai, nes kol kas užtenka tik voveraičių“, – prognozuoja Rimantas Juškevičius, UAB „Ertra“ direktorius, neslepiantis, kad nors grybų perdirbimo verslo perspektyvos ne pačios šviesiausios, tačiau panikuoti neverta.„Iš grybų ir uogų perdirbimo verslo pasitraukiau, pasilikau tik sraigių auginimą, nes nebeliko normalaus pelno. Jau reikia gerai pasistengti, kad nepatirtum nuostolių“, – porina Viliumas Malinauskas, UAB „Hesona“ direktorius, nesukantis galvos, kad atsisakius keliolika metų plėtotos veiklos bendrovės apyvarta sumažėjo nuo 60–80 mln. Lt iki 10 mln. Lt per metus. Rinkos senbuvis mano, kad geriausi laikai grybų ir uogų perdirbėjams jau praeityje, nes neįmanoma net rasti darbuotojų.„Nors sunkumų ir yra, tačiau tikimės, kad šiais metais pelno gausime daugiau nei pernai“, – optimizmo nestokoja Algimantas Brazionis, Varėnoje įsikūrusios UAB „Mėlynoji uoga“ (MU) direktorius.Nebe gurmanai„Pardavimų rinkos išlieka tos pačios – senosios ES šalys, jose vartojimas mažėja, o mūsų produkcija vis dėlto ne pats būtiniausias maistas“, – globaliai pasakoja p. Juškevičius, jaučiantis, kad vis stiprėja Rusijos ir Ukrainos verslininkų spaudimas, tačiau lietuviai kol kas juos lenkia kokybe ir patikimumu. Kai kurie pirkėjai vėl ieško kontaktų su gerą vardą turinčiomis mūsų įmonėmis, nes nusivylė darbu su kaimynais iš Rytų. Grybams ir uogoms aplenkiant Lietuvą mažėja darbo ir mūsų įmonėms, nes šalyje surinktos miško gėrybos sudaro tik 15–30% perdirbamos žaliavos.Mūsų bendrovėms skaudų smūgį sudavė net tik konkurentai, bet ir Lietuvoje sparčiai brangusi mediena, nes taros gamyba daugeliui buvo reikšminga veiklos sritis.„Tarą gaminame savo reikmėms ir dalį parduodame, tačiau apimtis ir šiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičių sumažinome. Darbuotojus nukreipėme rūšiuoti grybų“, – prisipažįsta p. Juškevičius, neslepiantis, kad irgi mato, jog stiprėja Rytų konkurentai, o vartojimas tradicinėse ES šalių rinkose mažėja. „Ertros“ vadovas neslepia, kad pasitraukus „Hesonai“ atsirado didesnė niša. Galima lengviau rasti ir specialistų, kurių iki tol trūko.Kas kita, kad mažėja grybautojų ir uogautojų. „Vietiniai kaimo žmonės nuseno, miestiečiai per atostogas į mišką rinkti grybų nebevažiuoja. Matyt, kyla pragyvenimo lygis ir 40–60 Lt papildomos pajamos per dieną nelabai įdomios“, – neslepia p. Brazionis, tikinantis, kad dėl didesnių atlyginimų ši „verslo“ šaka atmirė ir Vakaruose. ES šalių gyventojai mieliau renkasi poilsį, nei eina į miškus ieškoti uždarbio.Tara nebeįdomu„Mūsų verslas jau nebėra toks pelningas kaip prieš keletą metų. Išlaidos didėja, pajamos mažėja. Skaudžiai smogė kylantis darbo užmokestis, medienos brangimas“, – analizuoja Brazionis, neslepiantis, kad kai kuriose srityse nebegali konkuruoti su baltarusiais. MU iš stambių taros gamintojų taip pat tapo taros pirkėjais. Atpigus medienai į rinką būtų galima grįžti tik siūlant mažesnes kainas nei ukrainiečiai ar bulgarai, kurie užėmė nišą, tačiau dirbti beveik be pelno niekas nenori. MU išparduoda taros gamybos linijas, į kurias vien pernai investavo apie 100.000 EUR. Žiemą darbo neteks apie 80 žmonių, kurie tradiciškai, pasibaigus grybų ir uogų sezonui, būdavo nukreipiami į taros gamybą. Bus gaminama tik tiek, kiek reikia pačios įmonės reikmėms. Vis dėlto pačios įmonės egzistencijai pokyčiai kol kas nekelia jokios grėsmės. 
|
