Į žurnalo "Veidas" klausimus atsako Rimantas Klimas, LMSA valdybos narys, buvęs miškų ministras. Išsamiau skaitykite 2008.10.27 - Nr. 43 Jonės Kučinskaitės straipsnyje "Naujų saugomų teritorijų ir apribojimų jų gyventojams daugės?"

 
– Kodėl įstrigo naujo Saugomų teritorijų įstatymo rengimas?

– Seimo valdybos nutarimu sudaryta darbo grupė saugomų teritorijų administracinio valdymo modeliui tobulinti turėjo iki rugsėjo 15 d. parengti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, bet jų dar nėra, nes besibaigiančios kadencijos Seimo nariams tai jau nebeįdomu. Į praėjusį trečiadienį vykusį darbo grupės posėdį iš devynių parlamentarų atėjo tik vienas. Ir taip kaskart.
Aš buvau parengęs alternatyvų įstatymo projektą, bet jis šioje darbo grupėje dirbančių dviejų aplinkosaugininkų, kurie yra iki šiol tebegaliojančio ydingo Saugomų teritorijų įstatymo autoriai, pastangomis buvo atmestas. Apskritai nesuprantu, kaip į darbo grupę galėjo būti įtraukti ir joje griežti pirmaisiais smuikais specialistai, kurių rengtą netobulą įstatymą dabar keičiame? Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė ir Vilnias universiteto profesorius Paulius Kavaliauskas jau beveik pasiekė, kad ir į naująjį įstatymo projektą būtų perkeltos tos pačios nuostatos, kurios yra ligšioliniame įstatyme. Todėl darbas šioje darbo grupėje nebeturi jokios prasmės.

– Dėl kokių esminių siūlymų projekte susikirto Jūsų ir aplinkosaugininkų pozicijos?

– Pirmiausia dėl požiūrio į gyvenimą saugomose teritorijose. Aš siūliau, kad kaimo žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose, turėtų teisę statyti ir rekonstruoti bei laisvai disponuoti savo turtu. Tuo atveju, kai yra kažkokių apribojimų, turi būti nustatytos aiškios kompensacijos. Taip pat siūliau perduoti visus saugomų teritorijų reikalus tvarkyti pačioms savivaldybėms. Jose dirba kompetentingi specialistai, kurie geriausiai žino, kas svarbu jų rajono žmonėms.
Dar siūliau siaurinti saugotinų teritorijų rūšis, dabar jų yra net 30 pavadinimų.
Be to, ligšiolinis įstatymas numatė tik saugomų teritorijų steigimą ir nieko nenurodė apie jų ribų keitimą, likvidavimą. Bet kaip rodo apklausos, net 95 proc. saugomose teritorijose gyvenančių žmonių nesutinka, kad jų gyvenamoji vieta turėtų tokį statusą. Į kovą su teritorijų saugotojais jau sukilo Panavėžio rajono Krekenavos bendruomenė, 12 Utenos rajono Tauragnų apylinkių kaimų. Tai aštriausia tema – juk iki 2013 m. naujoms saugomoms teritorijoms steigti tik iš ES fondų Lietuvai numatyta skirti apie 350 mln. Lt.

– Aplinkosaugininkai Jūsų argumentus atremia faktu, kad visame pasaulyje vidutiniškai 16–18 proc. visos šalies teritorijos yra saugotina. Lietuvoje tas pats. Kodėl tiek nepasitenkinimo teritorijų saugotojais?

– Esmė ta, kad steigiant saugomas teritorijas turi būti derinama su bendruomene, pasirašomos sutartys ir numatomos kompensacijos už apribojimus. Taip yra visame pasaulyje. Lietuvoje saugomos teritorijos buvo steigiamos kolūkinės nacionalizacijos principu – suvalstybinama žemė, ir viskas. Šiuo atveju prabunda žmogus viena rytą ir sužino, kad jo sodyba yra saugotinoje teritorijoje ir jis neturi beveik jokių teisių į nuosavybės keitimą.