Marijampolės apskrityje kuriamas Suvalkijos nacionalinis parkas. Iki šiol tai vienintelis etninis regionas, kuriame tokio parko nėra. Tačiau gyventojai tokiu valdžios sprendimu nepatenkinti, nes būtų apribota jų veikla. <gausius DELFI portalo lankytojų komentarus skaitykite čia...>>>

Nors parkas ir kuriamas ne vientisas, o salų principu, valdininkai pripažįsta – atsiras naujų problemų ir draudimų gyventojams, 2007-11-26 pranešė LTV „Panorama“.

Nacionalinis Suvalkijos parkas, pagal parengtą pirminį projektą, kuriamas dešimties tūkstančių hektarų Vištyčio regioninio parko pagrindu.

Iš viso jis apims penkiskart didesnę teritoriją. Vietovių, kurios įgaus nacionalinio parko statusą, gyventojai sako esą nepatenkinti tokiais valdžios sprendimais, nes tai varžys jų gyvenimą.

„Pastatų negalima statyti, tai kraštovaizdis pasikeičia, tai užstoja kažką. Žinot, vis suvaržymai“, – sako Raimundas Kočiubaitis, Vilkaviškio r. Vištyčio seniūnijos gyventojas.

„Iš nacionalinio parko pusės, turistams tai būtų tikrai mažas lobis, bet iš ūkininkavimo pusės, būtų įvairių trukdžių, draudimų. Ūkininkams, kurie dar neįsikūrę, tai atsilieptų“, – mano Antanas Marcinkevičius, Vilkaviškio r. ūkininkas.

Valdininkai pripažįsta, kad atsidūrusieji nacionalinio parko teritorijoje tai pajus – čia nebus galima naikinti augalų, bus griežtesnės statybų sąlygos.

Suvalkijoje daug kur žemės yra dirbamos, todėl pasiūlyta parką kurti ne vientisą, o salų principu, kad gyventojams būtų kuo mažiau nepatogumų.

„Aišku, bus papildomų derinimų, pirmiausia infrastruktūros, taip pat ir plečiant pramoninius objektus. Kaip žinoma, jau paruošti kai kurie objektai Europos lėšoms pritraukti, daugiausia kartu su Lenkija“, – sako Algirdas Bagušinskas, Vilkaviškio savivaldybės meras.

Suvalkija – vienintelis etninis regionas, neturėjęs nacionalinio parko. Tokį įkūrus bus lengviau apsaugoti etninius ir istorinius objektus bei pritraukti daugiau turistų – tai irgi investicijos.

Pasak Marijampolės apskrities viršininko Albino Mitrulevičiaus, Suvalkijoje yra pakankamai gamtos, kultūrinio-etninio palikimo, būdingo regionui – tokias vietoves reikėtų išsaugoti ir parodyti turistams.