“Ne tik aplinkosaugos ženklų rinkoje, bet ir visoje ES aplinkosaugos sistemoje situacija nėra tobula. Sakyčiau, čia karaliauja reketas. Visur reikalaujama leidimų, leidimų, leidimų... O kas juos patvirtina?
 Taigi laboratorijos. Štai ir išeina, kad viskas priklauso nuo laboranto. Todėl kas gali paneigti, kad, užuodęs gerą užmokestį, pavyzdžiui, ekologinio ženklinimo srityje, laborantas nepaisys kai kurių, švelniai tariant, trūkumų?” - retoriškai klausė Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius dr.Rimantas Budrys  . “Mus reketuoja”, - dienraščiu “Respublika” be užuolankų pareiškė vienos didžiausių Baltijos šalyse kosmetikos gamintojų “BIOK laboratorija” kokybės vadovė Rasa Šiušytė. Šitaip ji kalbėjo apie dažniausiai iš Vakarų Europos atkeliavusius vadinamuosius aplinkosaugos ženklus, kuriais savo gaminius už didelius pinigus yra verčiami žymėti Lietuvos gamintojai. Dabar Europos Sąjungoje egzistuoja apie 250 aplinkosaugos ženklų, kurie jų savininkams atneša fantastiškų pajamų. [K]ad įtikintų pirkėjus savo pačių sugalvoto ženklo reikalingumu, tokie ūkio subjektai privalo skirti reklamai milžiniškas pinigų sumas [...] dėl tos priežasties sukurti kokį nors aplinkosaugos ženklą Lietuvos bendrovėms nėra galimybių, - jos paprasčiausiai negalės jo tinkamai išreklamuoti.
Todėl beveik visi ženklai į Lietuvą yra atkeliavę iš Vakarų. Šiandien jų priskaičiuojama apie 250. O patys žinomiausi jų yra “ES gėlė”, “Mėlynasis angelas”, “Mėlynoji gulbė”, “Oko-tex 100”. [...] Pilną Vidmanto UŽUSIENIO straipsnį "Gamintojus smaugia ekologinis reketas" skaitykite 2011-05-22 dienraštyje "Respublika"...>>> 
Keletas populiarių eko-ženklų pavyzdžių:  | 
