Į pradžią

Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
2012 m. vasario 10 d., penktadienis
LMSA veikla Naujienos Klauskite-atsakome Nemokami skelbimai Forumas Rinkos
Proskyna
Miškai
Siųsti draugui   Spausdinimo versija
R.Vainienė: Kas gaudo miškų naudą?

"Matyt net ne Valstybės kontrolės, o daugiau operatyvinių įgalinimų turinčių struktūrų reikalas pasidomėti, ar tik nebus valstybiniuose miškuose šaknis suleidusios ir kai kurios privačios struktūros. Matyt kažkam naudinga, kad tarsi kolūkis egzistuoja „visų ir niekieno“ valstybinių miškų sistema, kurioje apsimoka užmegzti asmeninius draugiškus ryšius su girininku ar urėdu ir turėti asmeninės naudos visuomenės sąskaita. Ar žmonėms priimtina ir finansiškai pakeliama galimai „švogeriams“ ir korupcijai pralaidi mašina, labai abejoju",- teigia Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė komentare „Kas gaudo miškų naudą?“, 2010-02-18 skaitytame Lietuvos radijuje ir publikuojamame www.lrt.lt.
*******************************************************
Kviečiame susipažinti ir par
eikšti savo nuomonę komentaruose.

 

Nors už langų ne grybų ir uogų metas, prisiminkime savo paskutinį vizitą į mišką. Vaikščiodami, slidinėdami, uogaudami ar grybaudami, nejaučiame skirtumo, ar privačiame, ar valstybiniame miške esame. Tai, kad Lietuvoje trečdalis miškų priklauso privatiems savininkams, sužinome tik iš statistikos.

Konkrečioje asmeninėje žmogaus patirtyje skirtumas tarp privataus ir valstybinio miško neegzistuoja. LR Miškų įstatymo nuostatos, kad „fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose ... Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą ir t.t." yra panaikinę bet kokią potencialią, bet nebūtinai realią, galimybę užsitverti mišką, valstybinį ar privatų.

Įstatymas antrina prigimtiniam žmogaus siekiui savo nuosavybę turėti gražią ir nenualintą, nurodydamas miško kirtimo apimtis, atsodinimo kvotas, liepdamas tvirtinti miškotvarkos projektus ir taip toliau. Iš dalies tokių reikalavimų poreikį lemia ir tai, kad dviejuose trečdaliuose miškų ūkininkauja ir tokio vidinio instinkto stokojančios valstybės įmonės - urėdijos. Jos siekia pelno, kaip ir privačios, tačiau skirtingai nuo pastarųjų permeta visuomenei nuostolius.

Pravedant paraleles su kitomis sritimis, privatiems miškams žymiai sunkiau „būti blogiukais". Juk apleistai savivaldybės mokyklai lengviau gauti higienos pasą nei išpuoselėtai privačiai. Kontroliuojančios institucijos tikrins privačią ligoninę žymiai griežčiau nei valdišką. Jei šiose srityse taisyklės būtų taikomos vienodai, būtent valstybinės mokymo ir gydymo įstaigos turėtų būti uždarytos. Privatūs miškai lygiai taip pat griežčiau prižiūrimi nei ūkiniai valstybiniai, nes pastarieji yra „vieno lizdo paukščiai" su kontroliuojančiomis institucijomis.

Grįžkime prie miškų ir panagrinėkime, kas slypi už išoriškai vienodo privačių ir valstybinių miškų fasado. Pirma, privatūs miškai nesukuria visuomenei jokių sąnaudų. Jos tenka miško savininkui. Valstybinių miškų sistemą valdančios net 42 urėdijos negali pasigirti dideliu savo veiklos viešinimu ir skaidrumu, laikosi tik formalių reikalavimų.

Valstybės kontrolė dar tik atlieka miškų ūkio auditą, jo rezultatai bus paskelbti pirmąjį šių metų ketvirtį. Labai tikimės, kad jose bus sulygintas privačios ir valstybinės veiklos efektyvumas. Pavyzdžiui, ar nedidelėje šalyje pasiteisina turėti daug smulkių urėdijų ir kokias tai sukuria sąnaudas. Kiek buhalterių veda apskaitą valstybinėse urėdijose, o kiek privačiose įmonėse, turinčiose analogišką apyvartą. Arba kiek viešųjų ryšių specialistų įdarbinusios ar pagal kontraktus nupirkusios urėdijos, nors joms kaip ir nėra jokio poreikio reklamuoti savo veiklą. Arba technikos kiekis, lyginant su kirtimo apimtimis. O ir lengvuosius automobilius neprošal suskaičiuoti.

Žymiai sunkiau miško versle nustatomi stambesnės apimties pažeidimai - pavyzdžiui, tikrovės neatitinkantis medienos rūšiavimas, o juk skirtingos kokybės mediena turi ir skirtingą kainą. Mat miškas - tokia žaliava, kad panaudojus nebenustatysi jos pradinės formos. Palikime Valstybės kontrolei patvirtinti arba paneigti ekonomikos teorijoje žinomą dėsnį - valstybinės struktūros retai kada tvarkosi efektyviau. O kolei kas įspūdį apie urėdijų darbą galime susidaryti iš kitos Valstybės kontrolės audito ataskaitos - apie valstybės įmones. Pateikiami pavyzdžiai, kaip „ūkininkauja" urėdijos, patvirtina plačiai sklandančias neoficialias blogas žinias. Pavyzdžiui, urėdijos suteikia neprocentinius kreditus darbuotojams. Veiklos efektyvumo rodikliai nepatenkinami ir blogi, o geri tik tiek, kad urėdijos nesulindusios į skolas. (Pasiekimas tai menkas, žinant veiklos pobūdį).

Taigi, nors valstybės įmonės - urėdijos - sakosi, kad jų veikla yra naudinga ir tik naudinga visuomenei, negalima su tuo sutikti. Dažnai neefektyvaus ūkininkavimo našta nematoma, nes sakoma, kad valstybės įmonės blogi rezultatai yra tik jos reikalas. Deja, taip nėra. Negautos valstybės pajamos dėl prasto valstybės įmonių ūkininkavimo taip pat turi savo kainą, pavyzdžiui blogiau valomas gatves.

Ypatingą dėmesį verta atkreipti ir į faktą, kad neefektyvaus urėdijų ūkininkavimo pusėn stoja privačių miškų savininkų asociacija. Matyt net ne Valstybės kontrolės, o daugiau operatyvinių įgalinimų turinčių struktūrų reikalas pasidomėti, ar tik nebus valstybiniuose miškuose šaknis suleidusios ir kai kurios privačios struktūros. Matyt kažkam naudinga, kad tarsi kolūkis egzistuoja „visų ir niekieno" valstybinių miškų sistema, kurioje apsimoka užmegzti asmeninius draugiškus ryšius su girininku ar urėdu ir turėti asmeninės naudos visuomenės sąskaita. Ar žmonėms priimtina ir finansiškai pakeliama galimai „švogeriams" ir korupcijai pralaidi mašina, labai abejoju.

Labai norisi tikėti urėdijų skaidria ir nepriekaištinga veikla, kaip ir kiekvienas viliamės padorumo, atsakomybės iš tų valstybinių institucijų, kurioms patikėtas bendrasis turtas. Būtent todėl atsivertus oficialiąją Generalinės urėdijos internetinę svetainę, norėtųsi matyti priimtus sprendimus, kas daroma šalinant Valstybės kontrolės jau identifikuotus pažeidimus. Tai suteiktų žymiai daugiau pasitikėjimo piliečiams, nei dabar už mūsų lėšas puslapyje eksponuojami gynybiniai ar pasigiriamieji straipsniai. Tai ne tik neskanu, nepadoru, bet visų pirma - įtartina.

 

Žymos
miškai, LLRI, Vainienė, Valstybės kontrolė
Griežtai draudžiama lietuvosmiskai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti lietuvosmiskai.lt kaip šaltinį.
    Daugiau naujienų
Komentarai

Jūsų vardas:
El. paštas:
  
Apsaugos kodas AntiSpam
  komentarų: 48

R.Vainienė: Kas gaudo miškų naudą?
Rūšiuoti pagal: naujausius / geriausius spausdinti visus
 
2010-03-01 11:53 eilinis mokytojas spausdinti
Mano pajamos neleis įsigyti nei vieno ha privatizuojamų valstybinių miškų. Man jau dabar sudėtinga išlaikyti savo šeimą, pasidovanoti atostogas užsienyje ar kaimo turizmo sodyboje. Vienintelė šeimos atgaiva - poilsis miške: šiaip pabuvimas, pasivaikščiojimas, uogavimas, grybavimas. Visos gražesnės privačios teritorijos užtvertos: neprieisi nei prie vandens, nei prie gražesnės miško proskynos privažiuosi. Tvoros ir užrašai: privati valda. Manau, kad dėl tokių kaip aš ( paprastų daugiau kaip 2,5 mljn.statistinių lietuvių ) ir saugomi valstybiniai miškai. Ačiū Lietuvos miškininkams, kad turiu galimybę ir aš pabūti miške. Visi eiliniai piliečiai prieš privatizaciją. Bėda kita - žmonės piktavaliai, nesaugoja miškų, teršia gamtą, po savęs palieka kalnus šiukšlių. Miškininkai priversti rinkti ir valyti tuos šiukšlynus. Trūksta sąmoningumo. Gerbkime kitų darbą ir tuos, kurie į miško poilsinę atvažiuoja po mūsų. Ir dar - apmaudu, kad viskas suvedama tik į komerciją, kainas, pelnus. Miškas ne melžiama karvė - jo paskirtis mano manymu visai kita. Be to jis ir ne morkų lysvė, kuri per metus užauga. Iškirsti visus Lietuvos miškus galima per metus. Bet atsodintiems užaugti prireiks šimtmečio. Net mūsų anūkai to nesulauks. Dabar šis procesas ( kirtimas - atkūrimas) puikiai subalansuotas, kontroliuojamas valstybės. Paskutiniu metu kažkas labai suinteresuotas formuoti neigiamą ir neteisingą požiūrį į valstybinį mišką.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-03-01 11:25 Patriotas spausdinti
Aš už valstybinių miškų išsaugojimą ir už lietuviško verslo plėtrą. O LLR institutas skandinavų užsakytą propogandą lai padeda giliai į stalčių. Tikiu, kad dar yra dorų politikų, kurie apgins visos Lietuvos turtą - valstybinius miškus. Sveikas protas ir blaivi nuovoka tuti nugalėti.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-03-01 11:13 diskusija spausdinti
labai teigiamai manau apie galimybę svarbiomis temomis padiskutuot. Kiek gerų minčių turi komentatoriai. Kartu išryškėja ir visa eilė žmones skaudinančių bėdų, piktnaudžiavimų.
Matyt to ir bijo miškininkų vadai- viešumo, atviros diskusijos.
Reikia mokytis kalbėtissu žmonėmis,o ne įsakmiai nurodinėt
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-03-01 10:25 Pritariu aplinkosaugai spausdinti
Ginkime lietuvišką verslą, lietuviškas įmones, lietuvių darbo vietas, Lietuvos ekologiją, Lietuvos tautinį mentalitetą ir galų gale - Lietuvos valstybę. Kodėl Šveicarija tokia turtinga šalis? Ogi todėl, kad neleidžia svetimtaučiams trypti savo žemės, žeminti savo žmonių verčiant juos dirbti užsienio investuotojams už grąšius, neįsileidžia jokių svetimų šalių investuotojų , rūpinasi savo piliečių derove. Todėl kiekvienas šveicaras turi solidžią sąskaitą Šveicarijos bankuose, o lietuviai - tik milijardinę skolą ES, kuri išdalinta ant kiekvieno mūsų pečių.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-03-01 10:03 Aplinkosauga to R. Rudziui spausdinti
O man Jūsų mąstymas atrodo pakankamai keistas. Jei manote, kad Lietuvos miškus išgelbės IKEA - klystate. O gal jūs savo aplinkoje neturite lietuviško smulkaus ir vidutinio medienos perdirbimo verslo atstovų? Manyčiau, kad būtent jie ir turėtų būti svarbiausi lietuviškos medienos pirkėjai baldų gamybai, statybai, apdailai . Ir moka jie už medieną Lietuvos rinkoje kur kas aukštesnę kainą nei IKEA. IKEA tinklo įmonės Lietuvoje už medieną moka daugiausia 65 Lt/ktm. To pasekoje didžiausi pelnai ir pinigai ,,nuteka" į Skandinaviją, Lietuva tų pinigų savo apyvartoje nemato. Tai gal Jūs ir norite, kad VISA Lietuvos mediena būtų parduodama Skandinavams už tokią mizerną kainą? Apsistatykime IKEA monstrais ir visą Lietuvos medieną parduokime už grąšius. Palikime smulkų ir vidutinį lietuvišką verslą be žaliavos, sunaikinkime šias įmones, atleiskim žmones, išvykim juos uždarbiauti į užsienį ir iš Lietuvos teturėsime tik teritoriją, bet ne valstybę su savo piliečiais. Vieną tokį strateginį IKEA investuotoją Lietuva jau turi Kazlų Rūdoje - Girių bizoną. Išmetamu į aplinką formaldehidu ši įmonė baigia ištrucinti visą tą miestelį. Į ekologiją ten investuojama NULIS. Gamyba plečiama, apimtys didėja, bet darbo vietų neįkuriama , nes visas perdirbimas mechanizuotas. Ekologinė situacija kritiška, židinys onkologinių susirgimų, miesto valymo įrenginiai užkimšti įmonės atliekomis, nes nei į ekologiją nei į gamybos atliekų šalinimą skandinavai visai nesistengia investuoti. Argi švedui rūpi paprasto lietuvio gerovė ir sveikata? O jūs čia dar vieno tokio monstro užsimanėte ir manot, kad tai Lietuvos medienos rinkos išgelbėjimas. UŽ 65 Lt/ktm. ?????? Kai šiuo metu prekiaujant su Lietuvos vidaus rinkos įmonėmis gaunama 133 Lt/kt. vidutinė kaina. Beje, mokėjimą rangovams čia kažkas pažiūrėjęs į debesis užkėlė iki 90 litų - NĖRA TOKIŲ KAINŲ nei vienoje urėdijoje... Tiesos nežinojimas, sąmoningas jos iškraipymas ar neatskleidimas ir yra pagrindiniai miškų prichvatizacijos šalininkų propogandiniai ,,arkliukai". Gyvenimiška tiesa yra visai kitokia. Man gaila Lietuvos valstybinių miškų miškininkų, kurie eilę metų turi įrodinėti, kad jie ne kupranugariai ar krokodilai...
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-03-01 08:41 d spausdinti
Jei jau taip būtų pelninga dirbti girininku, tai girininkų žmonos neaugintų didžiulius šiltnamius gėlių ir daržovių ir naktim jų nekūrentų ir turguje su gėlėmis neprekiautų. Ir dar urėdai butuose negyventų, o turėtų namus. Miestelis mažas ir viskas gerai matosi kaip ant delno.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-02-26 17:23 R.Rudzkis spausdinti
Pavyzdys, liudijantis strateginio mąstymo miškų valdymo srityje stoką, yra 2008 m. sužlugdytos derybos dėl planuotų nemažų IKEA investicijų Lietuvoje, kai urėdų interesai nusvėrė šalies interesus.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-02-26 16:50 Virgis spausdinti
Gerb kontrolieriui,prie jusu paminetos Jonavos ured 56lt uz m3 pridejus istraukimo prie kelio islaidas 34 lt uz m3, kurias matomai pilietis iskaiciavo,o jus ne - ir bus 90lt .Esme ne cia,o ta,kad ar verta moketi tiek privatiems rangovams ,kai uz kuba, kaip kad jus nustatete tegaunama tik 133litai
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-02-26 09:09 to piliečiui spausdinti
jei jau save gerbiamasis vadinate piliečiu, tai ir elkitės pilietiškai, o neužsiiminėkit iš piršto laužtu šmeižtu. Sudėjus jūsų pateiktus svaisčiojimus apie ruošos kaštus išeitų, kad kaip tamsta teigiate vienoje iš urėdijų ( kodėl nepaminėjote kurioje??? ) 1 ktm. gamybos savikaina 2008 metais buvo 90 Lt./ktm. ( 58 +32 ).
Dirbu vienoje iš valstybės kontrolės pakopų, pasikėliau 2008 metų urėdijų tikrinimo duomenis. Čia pateikti patikrinti ir tikslūs skaičiai: 2008 metais vidutinė visų respublikos urėdijų gamybos savikaina buvo 40,6 Lt./ktm. (sudėjus biržių atrėžimą ir plotų paruošima, paruošiamuosius darbus kirtimams, gamybą ir ištraukimą sortimentais, biržių sutvarkymą, valdymo sąnaudas ruošos darbams ) . Didžiausia savikaina Jonavos urėdijoje - 56,3 Lt/ktm. Vidutinė apvalios medienos pardavimo kaina per visas urėdijas buvo 133,98 Lt./kt. Didžiausią pasiekė Zarasų urėdija - 154,6 Lt./kt. Noriu pastebėti, kad respublikoje skirtingos miškininkystės sąlygos, tiek gamybos pobūdžiu, tiek realizuojamos medienos rūšine sudėtimi. Negalima lyginti šlapio alksnyno kirtimo sąlygų su pušynu, o tose urėdijose, kuriose yra kietmedžio- ązuolo, uosio - vidutinė medienos pardavimo kaina visada bus aukštesnė. Jūsų teiginys, kad kažkas mokėjo rangovams 90 Lt. už ktm. ar išplovė 2 milijonus litų iš biudžeto turėtų būti patikrintas. Gal galėtumėte parašyti apie kokią urėdiją čia kalbate? pateikti savo koordinates? Nors visiškai nesunku būtų jas rasti per šio puslapio modeliatorius. Taigi, gerb. pilieti, arba pateikite tikrus faktus, arba neužsiiminėkite pigiu šmeižtu. Juodinimas iš piršto laužtais, šmeižikiškais faktais neprideda jums nei garbės, nei pilietiškumo.
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
2010-02-25 22:12 Pilietis spausdinti
Teisi Vainiene ne tik Valstybes kontrolei reiktu jais pasidometi,pav pagal gen uredijos paskelbta ataskaita viena uredija 2008 metais uz medienos vieno m3 pagaminima rangovams vidutiniskai mokejo po 58 litus,o uz birziu paruosima kirttimui ir ju sutvarkyma po kirtimo,kur tie darbai ikalkuliuoti i medienos vieno kubo pagaminima ir naturoje atliekami kertant birze dar primokejo po 32lt uz m3,siaj uredijai iskirtus 55000 m3 per privacias strukturas isplauke iki 2 milijonu mokesciu moketoju pinigu - esant tokiai padeciai argi jie nores kokios tai pertvarkos
Balsuoti -2 -1 0 +1 +2
ankstesnis 1 2 3 ... 5 kitas 
Atgal
TEISĖS AKTAI
JŪS NARŠOTE NEPRISIJUNGĘ
  Prisijungti              Registruotis 
PRANEŠTI NAUJIENĄ
Jei turite kokią nors aktualią
informaciją, kurią būtų tikslinga paskelbti svetainėje www.lietuvosmiskai.lt , praneškite:
    Tekstinę naujieną
  Video naujieną
  Foto naujieną
FORUMAS

 Paremkite svetainę forest.lt !
Skirkite  LMSA  2% Jūsų jau sumokėtų GPM mokesčių.
Išsamesnė informacija ...>>>

Įvykiai
Archyvas
NAUJIENLAIŠKIS
Naujienos el.paštu- užsiprenumeruokite!
Vardas
El. paštas
POPULIARIAUSIOS ŽYMĖS

  


Skelbimai - www.mirazas.lt
Miško gėlės-www.geliurojus.lt
LMSA REKOMENDUOJA
  

 

 

Apie projektą
Partneriai
Reklama
Kontaktai
Iš viso apsilankė: 4277299
Šiandien apsilankė: 3040
Dabar naršo: 40
Ozo g. 10a, 08200 Vilnius, Tel.fax.: +370 5 2767590. K.Donelaičio g. 2, Kaunas, Tel.: +370 37 400363
© Lietuvos miško savininkų asociacija. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.