Naujienos

2007 - 06 - 09

* Išsikerojęs Lietuvoje valdininkų biurokratizmas- priemonė piliečių savigarbai žlugdyti

Dotnuviškė (Kėdainių r.) Nijolė Babenskienė nusivylė Lietuvos įstatymais ir biurokratizmu, kuris, moters teigimu, yra viena iš daugelio priežasčių, dėl kurios lietuviai palieka savo tėvynę,- rašo "Valstiečių laikraščio" žurnalistas Jurgis Pekarskis 2007-06-09 straipsnyje "Svajonė liko neįgyvendinta dėl biurokratinių kliūčių ".

Paskatino perskaityta knyga

Buvusi pedagogė, dabar pensininkė Nijolė Babenskienė prieš keletą metų išvyko padirbėti į Norvegiją. Jaunatviškai atrodanti, energinga moteris norėjo užsidirbti šiek tiek pinigų, nes pedagogės pensija - vos keli šimtai litų.
"Išvykau dar ir todėl, kad Norvegijoje jau gyveno ir chorvede dirbo mano dukra Vesta. Ten skyniau braškes, dirbau kitus darbus", - pasakojo moteris.
Pasak ponios Nijolės, netikėtai į jos rankas patekęs Vladimiro Megrė romanas "Anastasija" daug ką pakeitė jos gyvenime: "Suvokiau, kad turiu gyventi ne vien dėl savęs, kad turiu kažką po savęs palikti. Gimė konkreti mintis - tėviškėje pasodinti mišką".
Moteris netoli Kėdainių, Šilainėlių kaime, kartu su dėde ir pusbroliu valdo 8,8 ha žemės, iš kurių 6 ha, kaip nederlingą, nusprendė apsodinti mišku. Giminaičiai jos sumanymui mielai pritarė.

Sėmėsi žinių

Grįžusi į Lietuvą ponia Nijolė pradėjo domėtis, nuo ko pradėti, kad svajonė būtų įgyvendinta. Radusi skelbimą, jog Panevėžyje organizuojamas respublikinis seminaras apie miškų sodinimą, nuvyko į jį ir - nusivylė. "Klausiausi kalbėtojų ir galvojau: "Viešpatie, koks biurokratizmas, kiek daug popierizmo, o dar ir savo lėšų kiek reikia..."
Moteris sako, jog grįžus iš seminaro jai nusviro rankos, tačiau, ilgėdamasi veiklos, vis dėlto nutarė imtis konkretaus darbo - rinkti dokumentus.

Arti, bet kelias ilgas

N.Babenskienė pasakojo, jog iš pradžių viskas klojosi kuo puikiausiai - nuvykusi į Kėdainių savivaldybės žemėtvarkos skyrių, parašė pareiškimą ir jau po savaitės rankose turėjo leidimą. Greitai gavo ir žemės planą, jį suderino su Melioracijos tarnyba. Tolesnis kelias - į Kėdainių miškų urėdiją.
"Urėdas nusiuntė pas savo pavaduotoją, kuris, pavartęs dokumentus, suabejojo, ar gausiu paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), todėl pasiūlė kreiptis į ją ir viską gerai išsiaiškinti.
Nuvykau į NMA Kauno skyrių, kur man paaiškino, kad, pristačius visus reikiamus dokumentus, parama bus skirta. Tada vėl grįžau į urėdiją, bet urėdo pavaduotojas suabejojo dėl mano dėdės įgaliojimo ir patarė kreiptis į savivaldybės juristą. Šis nieko negalėjo pasakyti. Susiradau žinomą advokatų kontorą Vilniuje, kuri įrodė, jog turiu teisę apsodinti šią žemę mišku", - pasakojo apie savo keliones į įvairias įstaigas ponia Nijolė.
Atsikvėpusi ji ėmėsi projekto. Lyg ir sutarė su Labūnavos girininku, bet, praėjus mėnesiui, paaiškėjo, jog jis labai užsiėmęs, todėl pasiūlė jonaviškę UAB "Medistata". Ši sutiko atlikti visus darbus, susijusius su būsimo miško sodinimu.
"Tai buvo brangiausias darbas, kuriam ilgai kaupiau lėšas, skolinausi, tikėdama, kad šiais metais pinigai bus grąžinti", - teigė moteris.
Pasak jos, tuo vargai nesibaigė, nes tęsėsi jos kelionės į Mokesčių inspekciją, "Sodrą", kitas valdiškas institucijas.
"Atvažiuoji iš Dotnuvos į Kėdainius, užsisakai pažymą, kitą dieną važiuoji atsiimti. Pastebėjau, kad tose įstaigose skubančiųjų nėra: tai anspaudą pamiršo, tai klaidą įvėlė... Ne kartą pagalvodavau: ką daryti tiems žmonėms, kurie sunkiai vaikšto arba turi dar mažiau pinigų nei aš, kurie neturi išsilavinimo ir nesusigaudo tuose painiuose valdiškų įstaigų koridoriuose?.." - baisėjosi visa tai savo kailiu patyrusi moteris.

Džiaugėsi per anksti

Ponia Nijolė sakėsi nesanti verksnė, bet prisipažino, jog tądien, kai iš antro karto NMA Kauno skyriuje pagaliau priėmė jos surinktus dokumentus, ji iš džiaugsmo apsiverkė. Pasirodo, per anksti.
Praėjusių metų pabaigoje ji gavo užklausimą iš NMA Kontrolės departamento Kauno skyriaus, kuriame buvo reikalaujama per 10 dienų nurodyti bloko ir lauko, kuriame bus sodinamas miškas, numerius, antraip paraiška toliau nebus administruojama.
"Dabar jau važiuoju į Pelėdnagių seniūnijos žemėtvarkos skyrių - bloko numerį suranda, o lauko nėra. Niekas nieko nežino. Išsiunčiu bloko numerį. Po savaitės gaunu atsakymą, kuriame vis tiek reikalaujama to nelemtojo lauko numerio. Skambinu į Vilnių, į NMA. Sako, reikia įrašyti skaičiuką "1". Užrašau. Išsiunčiu. Vėl laukiu. Ačiū Dievui - tylu. Nors galvoje netelpa: ar negalėjo duomenų patikslinti patys valdininkai?" - retoriškai klausė Golgotos kelią praėjusi moteris.
Šių metų kovo 23 dieną iš NMA Kontrolės departamento Kauno skyriaus atvyko kontrolierius, kuris, anot N.Babenskienės, ilgai braidė po vandenį, matavo žemę centimetro tikslumu. Tąkart nieko nepasakęs taip ir išvažiavo. O savo išvadoje, kurią moteris gavo, teparašė vieną sakinį: "Plotas nešienaujamas, apžėlęs pavieniais krūmais".
Iš pradžių moteris nieko blogo nepagalvojo, nes krūmai rengiant projektą iš sodinamojo ploto buvo "išmesti", t. y. vietoj 8,8 ha buvo numatyta apsodinti mišku tik 6 ha.
VL žurnalistui N.Babenskienė guodėsi, jog dėl labai lietingo pernykščio rudens UAB "Medstata" net labiausiai norėdama negalėjo suarti tų 6 hektarų permirkusios žemės - šį darbą būtų atlikusi šį pavasarį, tačiau...
Tačiau netrukus N.Babenskienė gavo laišką iš NMA, kuriame (lyg užuomina apie tai, jog parama nebus skirta) rašoma: "Siekdami užtikrinti miško įveisimo darbų atlikimą laiku, Jūs galite atlikti miško įveisimo darbus (...) ir nepasirašę sutarties su Agentūra".
Nesulaukusi atsakymo iš NMA, ponia Nijolė susirado kadaise gautą Zitos Bitvinskaitės, dirbančios Aplinkos ministerijos Miškų departamente, telefono numerį ir iš jos sužinojo, kad projektas įvertintas neigiamai.
"Likusi be pinigų ir be įgyvendintos svajonės, jaučiuosi išsekusi, - prisipažino ponia Nijolė. - Nežinau, kas kaltas: blogi įstatymai, korupcija ar nežabotas biurokratizmas? O gal viskas kartu? Su žmogumi elgiamasi nežmoniškai. Puikiai suprantu tuos, kurie palieka Lietuvos valstybę ir išvyksta į tas šalis, kuriose jaučiasi tausojami ir saugomi. Ne vien dėl geresnio uždarbio išvažiuojama. Dėl savigarbos - taip pat".