Naujienos

2008 - 09 - 24

*Toliau “stumiamos” žemės savininkams nepalankios Medžioklės įstatymo pataisos

 

Šiandien, 2008-09-24, socialdemokrato G.Kirkilo vadovaujama LR Vyriausybė  iš esmės pritarė Seime pasiūlytiems Medžioklės įstatymo pakeitimams bei papildymams ir jam pateiks savo išvadas. Priėmus pasiūlytus šio įstatymo pakeitimus, žemės sklypo savininkas privalės apie savo sprendimą uždrausti medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tiesiogiai raštu informuoti tame sklype medžiojantiems asmenims.

 Vyriausybė taip pat siūlo nustatyti terminą, per kurį žemės savininkas gali apie draudimą medžioti jo žemėje informuoti medžiotojus.Aiškią poziciją

Medžioklės įstatymo atžvilgiu yra išsakiusi Lietuvos miško savininkų asociacija. 2008-04-04 vykusios LMSA Generalinės Asamblėjos metu priimta speciali rezoliucija šiuo klausimu: 

6 REZOLIUCIJA:  Dėl Medžioklės įstatymo

 Lietuvos Respublikos Prezidentas net du kartus savo dekretais (2006-01-06 Nr. 487  ir 2006-08-03 Nr. 707) Lietuvos Respublikos Seimui grąžino pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Lietuvos miško savininkų asociacija pritaria  Lietuvos Respublikos Prezidento išdėstytiems motyvams ir konstatuoja, kad 2005-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimo minčiai ir negali būti pakartotinai priimtas esamos redakcijos. Būtina pažymėti, kad 2002 metais prieštaravimų sulaukusią nenaudingą privačių žemės sklypų savininkams Medžioklės įstatymo versiją prezidentas Valdas Adamkaus tai pat vetavo, tačiau Seimas tuomet menka balsų persvara atmetė prezidento veto. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) 72 straipsniu,  Lietuvos Respublikos įstatymas  (ar jo dalis)  arba  kitas Seimo aktas  (ar  jo  dalis),  Respublikos  Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar  jo dalis) negali  būti  taikomi nuo tos dienos, kai  oficialiai  paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. 

Konstatuojame:

Ú LR Seimo 2002 05 23 d. priimtas Medžioklės įstatymas pažeidė Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises

Ú Medžioklės įstatymą vetavo LR Prezidentas, įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių neatitikimą Konstitucijai  nustatė LR Konstitucinis teismas, Konstatuojamoje teismo 2005-05-13 sprendimo dalyje yra nurodoma ir daugiau galimu prieštaravimų.

Ú Žemės ir miškų savininkai negali gauti jokių pajamų iš nuosavos žemės ir  miško panaudojimo medžioklės reikmėms. Valstybė, imdama mokestį už medžioklės plotų naudojimą, tačiau niekaip nekompensuodama savininkams už jų privačių plotų naudojimą medžioklei, tiesiogiai pažeidžia savininkų ekonominius interesus, taip pat tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos numatytą teisę savininkui naudotis savo nuosavybe ir naudotis nuosavybės teikiamais rezultatais, t.y. valstybė nusavina, eksproprijuoja savininkų nuosavybės panaudojimo vaisius.

Ú Savininkams – medžiotojams atimta teisė patiems naudoti savo nuosavybę medžioklės reikmėms. Medžioklės įstatyme numatytos teisės yra deklaratyvios, praktika parodė, kad jas įgyvendinti iki šiol yra neįmanomaÚ Privačių miškų savininkai yra pasirengę dalykiškai, kartu su medžiotojų būrelių atstovais,  ieškoti teisiškai ir abiems pusėms priimtino sprendimo, kaip plėtoti medžioklės ūkį smulkiose, fragmentiškai išsidėsčiusiose miškų valdose.

 Kreipiamės į LR Seimą, kad:

Ú rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimus, būtų vadovaujamasi LR Konstitucijos 23 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 str. Ir  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis,  įtvirtinančiomis privačios  nuosavybės neliečiamumą bei jos apsaugą.

Ú Medžioklės įstatyme  būtina įtvirtinti visose demokratinėse valstybėse galiojančią nuostatą, kad medžioklės teisė yra neatsiejama žemės/miško nuosavybės dalis.

Ú Medžioklės įstatyme  būtina įtvirtinti medžioklės plotų nuomą. Mokesčiai už medžioklės plotų naudojimą turėtų atitekti miškų, žemių savininkams (tiek privatininkams, tiek ir valstybei). Tai būtų teisinga ir sumažintų dabartinį savininkų ir medžiotojų konfliktą, sudarytų prielaidas individualių medžioklės vienetų formavimuisi.

Ú Patikslinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. ir Medžioklės įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad laukinių gyvūnų priežiūra ir jų medžiojimo teisė, kurioje nors žemėje priklauso tos žemės valdytojui.  Žemės sklypų savininkams ar jų naudotojams, kurie sutiko, kad jų plotuose būtų medžiojami laukiniai gyvūnai, kompensacijos gali sudaryti apie 3 mln. Lt. Tuo tarpu tie savininkai, kurie nesutinka, kad jo žemėje būtų šaudoma laukinė fauna, visus tame plote medžiojančius žmones turės apie tai informuoti raštu. Tokios nuostatos numatytos Medžioklės įstatymo pakeitimuose, kuriems pritarė Vyriausybė. Šios įstatymo pataisos toliau bus svarstomos Seime.

Skaičiuojama, kad kompensacijoms išmokėti reikėtų apie 3 mln. Lt, iš kurių 0,8 mln. būtų skiriama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, gautų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, likusią dalį turėtų skirti savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacija nesutinka su šiomis sąlygomis.

Medžioklės įstatymas Seime buvo sulaukęs didelių ginčų, prezidentas Valdas Adamkus bent dukart yra jį vetavęs, Konstitucinis Teismas buvo nustatęs kelių įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai. Dabar iš naujo svarstomos šio įstatymo pataisos.

Vetuotame įstatymo variante buvo numatyta, kad žemės savininkui raštu neuždraudus medžioti jam priklausančiame sklype, būtų laikoma, jog jis neprieštarauja, kad jo žemėje būtų medžiojama. Taip pat, net jei žemės savininkas uždraudžia medžioti jo plote, jame vis tiek galima sumedžioti medžioklės metu sužeistus žvėris. Taip pat planuota, kad medžioklės plotus nustatančios savivaldybių komisijos laiškais turėtų informuoti visus žemės sklypų savininkus apie ketinimus artimiausiu metu įtraukti jiems priklausančius žemės sklypus į medžioklės plotus.

Dabar svarstomame variante numatyta sąlygas visiems savininkams išsiųsti registruotus laiškus, kuriuose pranešama apie tokius planus. Prezidentas buvo siūlęs uždrausti medžiotojams medžioti plotuose, iš kurių savininkų nebus gavę rašytinio sutikimo medžioti jų žemėje. Tačiau dabartiniame pataisų variante taip pat liko nuostata, kad per tris mėnesius negavus žemės savininko rašytinio atsakymo, laikoma, jog jis neprieštarauja medžioklei jo žemėje. Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų.

Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų , 232 tūkst. miškų savininkų ir apie 250 tūkst. žemės savininkų.