Naujienos

Krekenavoje regioninių parkų gyventojai pasmerkė saugomose teritorijose įsigalėjusią ekokratiją (papildyta)

"Mūsų tikslas vienas – panaikinti Krekenavos RP. Užteks. Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus, erkes ir pasiutusius žvėris? Mes nesutinkame gyventi rezervate, kur negalima nei žolės nupjauti, nei pirties ar garažo pasistatyti“, – kelių šimtų pilnutėlę salę ragino viena pirmininkaujančiųjų suvažiavimui krekenaviškė mokytoja Aldona Juozapaitienė.
Vieningai palaikytas Panevėžio raj.savaivaldybės Tarybos sprendimas dėl Krekenavos regioninio parko panaikinimo.

Norėdami sudaryti nors kokią tai atsvarą ekokratija besisipiktantiems gyventojams, saugomų teritorijų tarnyba mobilizavo pajėgas, į Krekenavą sukviesdama regioninių parkų pareigūnus ir  etatinius piketuotojus iš nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų(tą dieną buvo kviesti savo kėdžių ir savo klano ginti vos ne visi saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, nors atvyko tik nedidelė dalis ir turėjo atstovauti "daug kitaip nusiteikusių piliečių" ) . 

 Apsiginklavę būgnu ir keliais plakatais visi keletas "žaliųjų" piketuotojų jau įprastas keliolika minučių patriukšmavo bei papozavo žiniasklaidai priešais Krekenavos kultūros rūmus. Kad "muzikantai" atvyko ne svečių teisėmis, o kaip priešingos nuomonės atstovai, niekam nekilo abejonių. Tiesa, pasirinktą jų mitingo nuo statinės retoriką vargu ar galima pavadinti sėkminga. „Nepasiduokite tamsai, išsaugokite iš airijų kada nors sugrįšiantiems jūsų vaikams gamtą. Jumis manipuliuoja verslininkai – kiaulininkai ir kitokie vertelgos“, – plyšavo į megafoną žaliųjų vadas Rimantas Braziulis. Krekenaviečiai lyg užburti stovėjo ir klausėsi, tačiau tik iki tol, kol neatsargiai buvo pavadinti organizuotais nusikaltėliais. Nuskambėjus raginimui nebūti „tulpiniais“ kaimiečiai plūstelėjo kultūros namų durų link, prieš tai pasiūlę oratoriui persišviesti galvą.

Suvažiavimo darbui pirmininkavę Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys, buvęs trijų vyriausybių miškų ūkio ministras Rimantas Klimas ir Panevėžio r. moterų klubo pirmininkė Aldona Juozapaitienė nuolat prašė rimties ir krikščioniško pakantumo pranešėjams. Tačiau salėje sėdėję žalieji,  Seimo narė Aurelija Stancikienė, Panevėžio r. tarybos narė Violeta Grigienė, Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė ir net Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė šaipėsi ir pusbalsiu replikavo beveik visiems kalbėtojams. Tačiau pati A.Stancikienė, priėjusi prie mikrofono ir išgirdusi, kad jos laikas baigėsi, pareiškė: „Palaukite, aš esu Seimo narė ir privalote mane gerbti.“

Suvažiavimui įpusėjus kalbėjusi ūkininkė ir gydytoja Vilija Ramonienė iš tribūnos sugėdino aukštas pareigas užimančias, bet nekultūringą elgesį demonstruojančias moteriškes. 
Dalyvavęs dienraščio "Sekundė" korespondentas aprašė situaciją iš renginio, kai Lietuvos žaliųjų lyderis Rimantas Braziulis, norėjęs salėje sėdinčiuosius informuoti, kad kalbėjęs Trakų kaimo bendruomenių įgaliotas atstovas Vytautas Eidukaitis yra paežerių supirkinėtojas, buvo aplinkinių nutildytas. Sutrikęs "žaliasis" daugiau nieko nesumojo, kaip tik leptelėti „Stribas“.

Tęsiantis suvažiavimui oponentai  piketuotojai dar bandė laidyti pavienes replikas pranešėjams, tačiau, nesulaukę gausesnio susirinkusiųjų palaikymo, nusiramino. Kruopščiai fiksuojantis kiekvieną "žaliesiems" palankesnį susirinkimo momentą  parlamentarės A.Stancikienės vyras Dalius Stancikas vėliau paskelbė suvažiavimą Krekenavoje menkinantį straipsnį "Įstatymų laužytojai vėl kyla į kovą".

Pranešimus skaitė ir pasisakė vietos gyventojų atstovai, profesoriai J.Bučas, St.Karazija, Z.Kaunas, A. Maziliauskas, Panevėžio r. meras P. Žagunis, iniciatyvinės grupės narys R.Klimas, nusipelnęs miškininkas A.Brukas, LMSA pirmininkas A.Gaižutis, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R.Baškytė, aplinkos  ministras G. Kazlauskas,  Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas E.Pupinis, Nepriklausomybės akto signataras Motieka, parlamentarai J.Ramonas, A.Stancikienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius K.Maksvytis , žaliųjų lyderis R.Braziulis ir daugelis kitų.

Ne vienas iš kalbėjusiųjų pabrėžė, kad ,,Saugomų teritorijų įstatymas“ tarnauja tam, kad žmonėms gyvenimo sąlygos taptų nepakeliamos ir kad jie iš ten pabėgtų...

Panevėžio rajono mero Povilas Žagunis įžanginėje kalboje paaiškino problemos prasmę ir rajono politikų poziciją šiuo klausimu, vaizdžiai iliustruodamas, kad Krekenavos RP kai kam iš vietinių gyventojų kainuoja milžiniškus pinigus.  „Net 33 procentai Krekenavos regioninio parko žemių yra žemės ūkio naudmenos. Čia dirba 44 ūkininkai. Jie dėl įvairių veiklos ribojimų patiria tūkstantinių nuotolių. Apskaičiuota, kad ūkininkas Laisvūnas Valikonis jau patyrė 600 tūkstančių litų nuostolių, – tikino meras. – Nebūtų problemos, nebūtume susirinkę. Spręskime ją.“

Pranešimą apie  saugomų teritorijų įtaką miškams skaitęs akademikas prof. Stasys Karazija, stipriai kritikavo saugotinų teritorijų įstatymus. „Lietuva kasmet dėl ypač griežtų gamtosaugos įstatymų nepagamina per milijoną kubinių metrų medienos, – sakė jis. – Įstatymai gali būti nuosaikesni.“ 
Pasisakymą akademikas baigė  kai kuriuos saugotinų teritorijų draudimus pavadinęs tiesiog tautos genocidu: „ Draudimais mes varome žmones iš saugomų teritorijų ir kitaip kaip genocidu tai sunku pavadinti. Žmonės negali atgauti tėvų žemių, atstatyti namų, galų gale ūkininkauti".

Trakų kaimo bendruomenių įgaliotas atstovo Vytauto Eidukaičio manymu , gamtosaugininkų saugomos šalies teritorijos žmonių prilyginamos zonoms, kuriose laikomi nusikaltėliai. Jis piktinosi: „Mes priversti gyventi panašiai, kaip Pravieniškių ar Marijampolės zonoje. Pavyzdžiui, jau trejus metus ponia Rūta Baškytė  neleidžia kelioms kaimo bendruomenės įsirengti vieno bendro paplūdimio. Situacija tokia: Trakų rajone 300 ežerų ir tik 3 viešieji paplūdimiai – gamtosaugininkai uoliai saugo pakrančių dumblą.“

 „Kokią naudą žmonėms duoda saugomos teritorijos? Jokios. ... Jei gamtosaugininkai susitars su vietos gyventojais – tai gal ir visai nereikės tų saugomų struktūrų“, – dėstė savo pasisakyme  prof.Jurgis Bučas, Aplinkos ministerijos kolegijos narys, Kauno technologijos universiteto Kraštotvarkos centro direktorius.

Miško savininkų asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis, kvietė iš politikos ir įstatymų kūrimo „išravėti atskirus susireikšminusius ekokratus", kurie siekia naudos tik sau  ir jau penkiolika metų klesti negirdėdami žmonių nusiskundimų. "Privačių miškų savininkus ypač neramina, kad vietoje darniosios plėtros politikos ir žmogaus teisių pripažinimo, praktikoje neretai įgyvendinama vienpusiška ekokratinė politika, kuri pasireiškia vis plačiau įsigalinčiu atskirų aplinkosaugininkų susireikšminimu. Neretai dangstantis viešojo intereso skydu, besąlygiškai, dažnai savnaudiškai, ar net piktybiškai, saugomomose teritorijose stabdomos bet kokios gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo iniciatyvos", - kalbėjo A. Gaižutis.

„Lietuva tapo svarbi ropliams ir varliagyviams, bet tik ne žmogui, - citavo A. Gaižutis to paties prof. P. Kavaliausko frazę ir skyrė ją R. Baškytei. – Nebus naujų saugomų teritorijų, nebus ir jums pinigų – štai kur jūsų veiklos variklis. Tuo tarpu žmogui, kurio miške stovinčios trobos šiferio stogą subraižė šakos, be jūsų leidimų jo net pakeisti negalima!”

Prieš suteikiant žodį aplinkos ministrui G,.Kazlauskui organizatoriai pakvietė pasisakyti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę. Ji nesileido į polemiką su iki jos pasisakiusiaisiais, tačiau perskaitė iš anksto pasiruoštą visiems atvejams tinkančią kalbą.
"Visi esame šios žemės dalis bei sielos broliai. Visus mus jungia tos pačios gyvenimo gijos. Mes visi dalijamės tuo pačiu oru – ir medžiai, ir gyvūnai, ir žmonės. Visi esame gamtos pasaulio dalis",- poetiškai kalbėjo  mokydama nuolankumo salėje sėdinčiuosius VSTT vadovė.
Ji priminė, kad: "Na, o šiaip, niekas mums šioje žemėje nepriklauso. Ir visi mes čia tik laikinai. Gyvenimas taptų daug ramesnis ir džiaugsmingesnis, jei išsiugdytume pagarbą gamtai ir vieni kitiems.
...Norėčiau priminti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba saugomų teritorijų politikos neformuoja ir įstatymų bei reglamentų netvirtina. Tokios teisės neturi ir direkcijos. Jos tik įgyvendina teisės aktais ir kitais dokumentais suformuotą politiką."  R.Baškytė priminė, kad žmonija per ilgai gyveno ateinančių kartų sąskaita ir protu nesuvokiamu vadino reikalavimą naikinti saugomas teritorijas. Žmonių, kurie savo nelaimei atsiėmė žemę parkuose, direktorė nepaguodė, esą, jie turėjo patys susivokti, kad atgauna žemę ribotam naudojimui.

Žmogaus teisių gynėjui Petrui Storastai beliko priminti, kad su piliečių teisėmis net sovietmečiu buvo kur kas labiau skaitomasi. Dabar gi tenka kovoti, kad žmogus prilygtų vabalui ar bent grybui.

Signataras Kazimieras Motieka palinkėjo įstatymo balose įklimpusiems krekenaviškiams nenusileisti, nes valstybė – pirmiausia žmonės. „Negali būti, kad žmogaus-šeimininko buvimas teritorijoje taip kenktų tai teritorijai, jog beliktų žmogų iš jos išstumti”, - mojavimo vėzdu politikai nepritarė žinomas teisininkas.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, kantriai laukęs suteikiamo žodžio, pasidžiaugė išgirdęs problemas iš kone visų šalies regionų, ne vien Krekenavos, bet pasigedo konkretumo ir tikėjosi įteiktuose raštuose rasti daugiau faktų. 

Ūkininkų pusę palaikė Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, TS-LKD prezidiumo narys Edmundas Pupinis: „Aplinkosauga negali būti  valstybė virš valstybės. Būtinai grįšim prie saugomų teritorijų įstatymo“ .

Suvažiavimo rezoliuciją organizatoriai ketina parengti artimiausiu laiku, kai tik gaus informaciją iš visų šalies parkų apie pažeidžiamas žmonių teises

[bus dar papildyta] 

LMSA inf.