Naujienos

* Seimo AAK - antrasis rytmetinis valstybinių miškų valdymo reformos aptarimas (dar papildyta, nuotraukos)

Šį trečiadienį, 2009-05-20, 9.00-10.00 val.  Seimo Aplinkos apsaugos komitete  antrą kart nagrinėtas klausimas dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkymo (prieš savaitę vyko pirmas posedis).

Posėdį vedė AAK pirmininkas Jonas Šimėnas, dalyvavo komiteto pirmininko pavaduotojas Vincas Babilius, parlamentarai  Algimantas Salamakinas, Stanislovas Giedraitis, Konstantinas Ramelis, Almantas Petkus,  Justinas Urbanavičius, Aurelija Stancikienė. 

Šį kart daug aistrų miškininkų bei politikų tarpe keliančio klausimo svarstyme dalyvavo platesnis ratas iš anksto kviestų dalyvių: aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas kartu su  Aplinkos ministerijos ir Miškų departamento vadovybe: viceministru Ramūnu Kalvaičiu, AM Miškų d-to direktoriumi dr.Valdu Vaičiūnu, AM Teisės ir personalo d-to direktoriumi Robertu Klovu.

Posėdyje dalyvavo generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, urėdų gamybinio susirinkimo pirmininkas Jurbarko urėdas Faustas Bakys, Miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius bei viceprezidentas Antanas Juodvalkis, akademikas Leonardas Kairiūkštis, Kauno MAIK direktorius Albinas Tebėra, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis;  LŽŪU rektorius prof. Romualdas Deltuvas, (kurio vadovaujama mokslininkų grupė Aplinkos ministerijos užsakymu yra atlikusi studiją dėl valstybinių miškų valdymo tobulinimo ir kurios pagrindu dabartinė Vyriausybė svarsto galimų pertvarkų variantus), Lietuvos miškų instituto direktorius prof.Remigijus Ozolinčius, miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Algirdas Rauka, Girininkų tarybos pirmininkas Raimondas Juzikis, PMSA direktorius Rytis Kuliešis, Lietuvos privačių me­džioklės plotų savininkų asociaci­jos (LPMPSA) pirmininkas dr.Rimvydas Valiulis, žiniasklaidos atstovai (BMM, Mūsų girios, Kontrastai ) ir kt.

Pažymėtina, kad šįkart posėdis iš esmės skyrėsi  didesniu dalykiškumu,  visumoje vyko tikra argumentais paremta diskusija dėl galimų valstybinių miškų valdymo pertvarkymo variantų, suteikiant galimybę Aplinkos ministerijai (iš anksto žinant svarstomus klausimus) bei diskusijos dalyviams pasiruošti bei konkrečiai pristatyti kiekvieno iš nagrinėjamų alternatyvų visus pliusus bei minusus.

Aptariant  miškų valdymo sistemos tobulinimą, buvo diskutuojama ir dėl privačių miškų priežiūros, tvarkymo, medienos pardavimo organizavimo. Komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas posėdžio pradžioje trumpai apžvelgė praėjusios savaitės pasitarimo rezultatus, priminė,  jog  diskutuojant užmiršta, kad valstybiniai miškai užima tik pusę viso miškų ploto manymu, apie tai  nuolat primena LMSA pirmininkas A.Gaižutis. A.Šimėnas svarstė, kad negali būti konflikto tarp valstybinės reikšmės ir privačių miškų. „Į miškus reikia žiūrėti kaip į ekosistemą, o ne vien kaip į nuosavybės formą. Gal miškų urėdija neturėtų būti tik valstybinė įmonė, o turėtų aprėpti visą teritoriją, apimant ir privačius miškus", - svarstė komiteto pirmininkas J.Šimėnas. Jis minėjo, kad besiformuojantis privatus miškų ūkis tvarkomas dar fragmentiškai, siaurai. Rūpinamasi daugiau ekonominės naudos gavimu, privačių miškų savininkams racionaliau ūkininkauti tvarkant miškus neleidžia perdėm dideli aplinkosauginai apribojimai.

Pristatydamas Aplinkos ministerijos pasiūlymą Miškų departamento direktorius Valdas  Vaičiūnas minėjo, kad tyli reforma urėdijose jau vyksta savaime ir vyksta neigiama kryptimi (girininkijų ir eiguvų mažinimas ir kt.).  V.Vaičiūnas dar kartą atkreipė politikų dėmesį į blogėjančią valstybinių įmonių miškų urėdijų finansinę būklę, kuri sąlygota ne vien tik ekonominės krizės, bet ir nemaža dalimi- dėl egzistuojančių valdymo bei vadovavimo problemų. Jis pabrėžė, kad miškų valstybinio valdymo reforma yra neišvengiama, ir kad  ją vilkinant, nepriimant konkrečių  politinių sprendimų, trikdomas visos žinybos darbas. 

Miškų departamento direktorius sakė, kad ministerija išnagrinėjusi pateiktų keturių alternatyvų privalumus ir trūkumus bei atsižvelgdama į jų įgyvendinimo praktinius aspektus,  galimas socialines įtampas krizės laikotarpiu,   kaip racionaliausias ir realiausiai įgyvendinamas dabartiniu laikmečiu laiko I (dalies miškų urėdijų funkcijų ir iki 3% pajamų centralizavimas (į pajamų išlyginimo fondą tarp urėdijų) bei mažiau efektyvių miškų urėdijų sujungimas su greta esančiomis miškų urėdijomis) ir II (devynių savarankiškai veikiančių miškų urėdijų suformavimas) valstybinių miškų valdymo pertvarkymo alternatyvas.

Aplinkos ministerija Seimo Aplinkos komitetui pateikė keturias valstybinių miškų valdymo tobulinimo alternatyvas:

I alternatyva - dalį miškų urėdijos funkcijų centralizuoti Generalinėje miškų urėdijoje ir 4 mažiausiai efektyvias miškų urėdijas prijungti prie greta esančių.Šis tobulinimo kelias apsaugo miškų urėdijas nuo radikalių pertvarkymų, išsaugo jų esamą teisinį statusą. Tik dalį pajamų (3 proc.) ir funkcijų, susijusių su medienos prekybos organizavimu, vidaus auditu ir žmogiškųjų išteklių valdymu, centralizuoti Generalinėje miškų urėdijoje. Tai padėtų sumažinti 114 pareigybių. Dar 45 pareigybes sumažintų keturių urėdijų prijungimas prie greta esančių. Būtų sutaupyta apie 7,6 mln.litų.

II alternatyva - suformuoti 9 savarankiškai veikiančias miškų urėdijas. Pasirinkus šį reformos kelią vidutinis miškų urėdijos plotas būtų apie 100 tūkst.ha, o vidutinės kirtimų apimtys - 400 tūkst. ktm per metus. Suformuotų 9 miškų urėdijų administracijose būtų priimami strateginiai sprendimai, vykdoma medienos prekyba, tvarkoma buhalterija bei vykdomos kitos įmonės veiklai užtikrinti būtinos funkcijos. Regioniniai padaliniai, kurių būtų 33, vykdytų miškų atkūrimą ir įveisimą, miškų priežiūrą, organizuotų medienos ruošą bei parduotų medieną smulkiems ir vidutiniams pirkėjams.Pasirinkus šį valdymo tobulinimo kelią būtų sutaupyta apie 7,9 mln.litų ir 180 sumažėtų darbuotojų skaičius

III alternatyva - mažiau efektyviai veikiančias urėdijas sujungti su greta esančiomis ir efektyviai veikiančiomis urėdijomis. Kol kas siūloma prijungti keturias mažiausiai efektyvias miškų urėdijas. Darbuotojų skaičius sumažėtų 45 ir būtų sutaupyta 3,5 mln.litų.

IV alternatyva - vienos valstybės įmonės sukūrimas. Įsteigus vieną įmonę liktų 42 filialai, kurie rūpintųsi miško priežiūra, organizuotų medienos ruošą bei parduotų medieną smulkiesiems ir vidutiniams pirkėjams. Tokia reforma padėtų sutaupyti 8,3 mln.litų ir sumažėtų 190 pareigybių.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje miškai užima 2,2 mln. ha, iš kurių 1,1 mln.ha valstybinės reikšmės miškai. Juos administruoja 42 valstybinės įmonės miškų urėdijos. Vidutinis miškų urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas - apie 25 tūkst.ha. 2008 metų pabaigoje miškų urėdijose dirbo 4418 darbuotojų, iš jų 2236 - specialistai. Aplinkos ministerijos Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pernai miškininkų pajamos lyginant su ankstesniais metais sumažėjo 447,5 mln.litų arba 7,4 proc., o urėdijų išlaidos padidėjo 461,7 mln.litų arba 8,8 proc. daugiau. Dvi urėdijos metus baigė nuostolingai. Aplinkos ministerijos teigimu, jei ir toliau valstybinius miškus administruos 42 miškų urėdijos, gali kilti neigiamų pasekmių. Dalis urėdijų artimiausiu metu gali tapti nemokios arba net bankrutuoti. Nebūtų galima užtikrinti tinkamos valstybinių miškų priežiūros bei kompleksinės miškų ūkio veiklos. Perspektyvoje gali būti sunku įgyvendinti vieningą investicijų bei žmogiškųjų išteklių valdymo politiką visose miškų urėdijose.

Aplinkos apsaugos komiteto nariai nebuvo linkę iš karto pritarti nė vienam iš pasiūlytų variantų. Politikai domėjosi, kaip gi galima ekonominės krizės metu spręsti apie įmonės efektyvumą;  abejojo, ar verta krizės metu imtis tokių reformų, kėlė klausimą apie I alternatyvos vystymą.  

Aplinkos komiteto posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtino, kad efektyviausias miškininkavimas būtų pasiektas, jei viskas būtų perduota vienai įmonei. Jis priminė politikams , kad įpareigojimas Aplinkos ministerijai atlikti miškų ūkio valdymo pertvarką yra įtvirtintas Seimo patvirtintoje LR Vyriausybės programoje (į tai Seimo narys K.Ramelis replikavo,kad: "...Seimas priėmė daug nesąmonių", o parlamentarė A.Stancikienė patarinėjo, kad "...remtis ta programa, kurią patvirtino Seimas, nereikėtų" )

„Numatyti miškų ūkio pertvarkymą, sudarantį palankias sąlygas darnaus miškininkavimo plėtrai visų nuosavybės formų miškuose, šiems tikslam įgyvendinti parengti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, įgalinančius: įgyvendinti ūkiniu ir valdymo požiūriu efektyvų miškininkavimo valstybiniuose miškuose modelį, numatantį valstybės įmonių miškų urėdijų stambinimą, ilgainiui pertvarkant jas į gyvybingus miškininkavimo valstybiniuose miškuose vienetus", - teigiama 15-sios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

Seimo nariai abejojo, ar būtų pasiektas norimas ekonominis efektyvumas generalinei urėdijai perdavus medienos prekybą. Aplinkos ministras G.Kazlauskas pabrėžė, kad vertinant alternatyvas svarbu atsakyti į klausimą- kieno sąskaita ta reforma turėtų vykti: urėdų ar girininkų sąskaita? Ir pateikė savo poziciją, kad ministerijai svarbu valdymo reformą vykdyti ne girininkų mažinimo sąskaita.

Ministro nuomonę palaikė daugelis įpasitarimą pakviestų kalbėtojų.  LŽŪU rektorius prof. Romualdas Deltuvas sakė, kad geriau jau nieko iš vis nedaryti, nei jungti dabartines urėdijas į devynius vienetus, nes tas įvestų tiktai sumaištį ir jokios naudos neduotų. Profesorius apžvelgė keletą studijų, kuriose buvo pateikiami siūlymai dėl urėdijų darbo gerinimo. Prieš 7-8 metus buvo atlikta viena studija, kurioje tuomet buvosiūloma palaipsniui stambinti urėdijas. Jis pabrėžė, kad vienintelė reali alternatyva-  vienos įmonės su uredijomis-filialais įkūrimas. nes niekur tokio valstybinių miškų valdymo modelio, kaip Lietuvoje, nėra. Jis pajuokavo, kad būdami paskutiniai pagonys lietuviai ir toliau visur velkasi iš paskos. R.Deltuvas pabrėžė, kad reikia naujo miškų įstatymo, dabartiniame miškų įstatyme yra įtvirtintas nepalankus,daugiau baudžiamasis, požiūris į privatų miškų ūkį, privačių miškų savininkams skiriamas dėmesys iš valstybės pusės yra  menkas, lyginant su kitomis ES valstybėmis. LŽŪU rektorius kritikavo dabartinę generalinę urėdiją, kaip už nieką neatsakančią įstaigą. Jis siūlė, kad reikia sukurti iš valstybės lėšų išlaikomą tarnybą privačių miškų priežiūrai.

Prof.Remigijus Ozolinčius, LMI direktorius, priminė politikams, kad prieš keletą metų instituto Senatas svarstė galimas valstybinio miškų valdymo pertvarkymo variantus ir pasisakė už vienos įmonės variantą, kaip patį tinkamiausią.

Girininkų tarybos pirmininkas Raimondas Juzikis pritarė ministrui, kad mažinti girininkijų daugiau nėra kur, pripažindamas,kad anksčiau LMS Girininkų taryba patipritarė girininkijų skaičiaus optimizavimui.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis palaikė AAK pirmininko posėdžio pradžioje išsakytą nuostatą, kad kalbėti apie valstybinio miškų valdymo pertvarką paliekant nuošalyje privačius miškus negalima. Primindamas, kad nuo pat asociacijos veiklos pradžios  buvo siūloma steigti miškininkų-profesionalų  prižiūrimas  girininkijas privačių miškų organizuotai priežiūrai  LMSA pirmininkas apgailestavo, kad miškų žinybos tuometinė vadovybė nuėjo kita kryptimi- urėdijų atskirties nuo privačių miškų savininkų didinimo ir girininkijose dirbančiųjų miškininkų etatų mažinimo. Bet kokioms iniciatyvoms plėtoti organizuotą privačių miškų ūkį buvo arba priešinamasi atvirai, arba naudotasi sprendimų begalinio vilkinimo taktika. Pasekmės gaunasi tokios, kad iš tarnybos jau atleisti miškininkai  gabesni persikvalifikavo ir į miškų ūkį jau negrįš, o kuomet pagaliau valstybė vis tik nuspręs suformuoti girininkijų tinklą privačių miškų priežiūrai, nebus pakankamai profesionalių miškininkų  ten dirbti (dabartinėse girininkijose likusiems miškininkams darbo krūvis ir taip didelis, papildomų darbų tie patys žmonės tiesiog nepajėgs atlikti); 
LMSA pirmininkas, J.Šimėno paklaustas apie biudžeto pajamų didinimo iš miškų ūkio galimybes, pasiūlė  politikams pasidomėti (apart aptartų veiklos efektyvinimo sričių) atskirų urėdijų valdomais komercinių medžioklių plotais. Jei anksčiau valstybės pajamos už komercines medžiokles atskirais metais net prilygo pajamoms už žaliavinės medienos eksportą, tai dabar ši sritis visiškame šešėlyje.Tą patvirtino paantrindamas pasisakančiajam  Lietuvos privačių me­džioklės plotų savininkų asociaci­jos (LPMPSA) pirmininkas dr.Rimvydas Valiulis.

Komiteto nariams A.Gaižutis padalino Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialią pažymą apie privačių miško savininkų sumokamus  į biudžetą milijoninius mokesčius (kadangi praeito AAK posėdžio metu generalinis urėdas viešai apkaltino privatininkus nemokant jokių mokesčių, teigdamas jog visų kitų, apart urėdijų, mokami mokesčiai yra tik teoriniai, popieriniai)

 ........

Reziumuojant šį kart vykusį pasitarimą yra prašoma Aplinkos ministro dirbtinai neforsuoti urėdijų pertvarkymo  tik dėl pertvarkymo, o  pasirengti ir įgyvendinti planuojamus valdymo pakeitimus nuosekliai, neužmirštant ir privačių miškų klausimų. Komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas paprašė nesiskubinti ir dėl 4 miškų urėdijų prijungimo prie greta esančių.
AAK pirmininkas J.Šimėnas  kreipėsi į generalinį urėdą, ragindamas išlaikyti esamas girininkijas ir girininkijų miškininkus, daugiau jų nemažinant, nejungiant. Kalbėta, kad pertvarkius visą valdymo sistemą ir miškų valstybinę priežiūrą, girininkijų tinklas galėtų imtis visų  miškų priežiūros .

Atsižvelgiant į posėdžio dalyvių siūlymus, komiteto nariai ministerijai pasiūlė pagalvoti ir apie miškų urėdų atestaciją.

Seimo AAK paskelbė tokį pranešimą:

Aplinkos apsaugos komitetas priėmė sprendimą dėl valstybinių miškų reformos

Gegužės 20 d. Aplinkos apsaugos komitetas  tęsė klausimo dėl valstybinių miškų reformos svarstymą.

Komitetas susipažinęs su Aplinkos ministerijos pristatyta Lietuvos valstybinių miškų valdymo pertvarkymo koncepcija, išklausęs  Lietuvos miškų mokslo, mokymo institucijų, Lietuvos miškininkų sąjungos, Privačių miškų savininkų asociacijos, visuomeninių organizacijų bei valstybinių miškų valdymo institucijų atstovų nuomonę, pažymi, kad:

1) nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos, miškas pirmiausia yra nacionalinis turtas, tenkinantis ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes;

2) valstybinių miškų sektorius užtikrina ne tik valstybinės reikšmės miškų tinkamą tvarkymą ir jų išteklių naudojimą, bet ir darbo vietas bei pragyvenimo šaltinį per 2000 miškų ūkio specialistų bei per 6000 darbininkų kaimo vietovėse;

3) valstybinių miškų organizacinės struktūros vienetai - 42 miškų urėdijos bei 370 girininkijų, atlieka didelį vaidmenį sprendžiant savivaldybių bei apylinkių socialinius klausimus, daugeliu atvejų yra kaimo gyventojų kultūrinio gyvenimo centrai;

4) šalies ir užsienio šalių specialistai pripažįsta, kad Lietuvos valstybinių miškų tvarkymas atitinka tarptautinius standartus. Tai patvirtina valstybinių miškų tarptautinio sertifikavimo liudijimai;

5) valstybinių miškų valdymo pertvarkymas neturėtų būti grindžiamas vien ekonominės veiklos rezultatais;

6) Aplinkos ministerijos siūlomi Lietuvos valstybinių miškų valdymo pertvarkymo koncepcijos variantai orientuoti į ekonominės naudos paiešką, bet ne į miškų, kaip darnios ekosistemos plėtrą. Mažiausią žalą valstybiniams miškams padarytų koncepcijos I alternatyva - dalies miškų urėdijų funkcijų perdavimas Generalinei miškų urėdijai.

            Po svarstymo bendru sutarimu  nutarta siūlyti Vyriausybei:

- nedarant radikalių pertvarkymų ir nekeičiant dabar esančių miškų urėdijų teisinio statuso bei valstybinių miškų valdymo sistemos, Miškų įstatyme, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme ir kituose teisės aktuose įteisinti nuostatas, įgalinančias dalį miškų urėdijų pajamų (3proc.) ir dalį funkcijų, susijusių su medienos prekybos organizavimu, vidaus auditu ir žmogiškųjų išteklių valdymu, perduoti Generalinei miškų urėdijai;

- įvertinti keturių mažiausiai efektyvių miškų urėdijų sujungimo su greta esančiomis efektyviau veikiančiomis miškų urėdijomis tikslingumą, nes kyla abejonių, ar prijungus mažiau efektyvesnes urėdijas prie greta esančių ir efektyviau veikiančių urėdijų, būtų pasiektas geidžiamas ekonominis efektas;

- įteisinti nuostatą, kad kas penkerius metus būtų vykdomos miškų urėdų atestacijos, atsižvelgiant į audito išvadas bei teisės aktais nustatyti vertinimo kriterijus;

- išsaugoti dabar veikiančias girininkijas kaip svarbiausias miškų tvarkymo ir priežiūros grandis, kurios ateityje vykdytų funkcijas ne tik valstybiniuose, bet ir privačiuose miškuose;

- įteisinti nuostatas, kurios išplėstų miškų urėdijų funkcijas dėl kompleksinio miškų naudojimo,  nepriklausomai nuo nuosavybės formų;

- parengti miškų reformos modelį, užtikrinantį ekosistemos stabilumą ir įtvirtinantį tvarios plėtros principus.

Vida Katinaitė,

 **************************************************************

 lietuvosmiskai.lt inf.