Naujienos
MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ PROJEKTAS
Prašome susipašinti su projektu ir teikti pastabas el. paštu info@forest.lt
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato miško sanitarinės apsaugos nuo kenksmingų abiotinių ir biotinių veiksnių pagrindinius reikalavimus.
2. Bet kokia veikla ar neveikimas miškuose neturi sudaryti sąlygų atsirasti ir plisti miško ligoms ir kenkėjams.
3. Taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, ruošiantiems, sandėliuojantiems ir perdirbantiems apvaliąją žaliavinę medieną.
4. Masinio miško kenkėjų ar ligų išplitimo atvejais gali būti vykdomos ir kitos, Taisyklėse nenumatytos miško sanitarinės apsaugos priemonės.
5. Pagrindinės Taisyklių sąvokos:
5.1. abiotiniai veiksniai – neorganinių, turinčių tiesioginę ar netiesioginę įtaką miško augmenijos ir gyvūnijos gyvavimui, cheminių (atmosferos oras, ir jo priemaišos, vandens ir dirvožemio sudėtis) ir fizinių (temperatūra, atmosferos slėgis, vėjas, insoliacija, radiacija, krituliai ir t.t.) veiksnių visuma;
5.2. biotiniai veiksniai – gyvųjų organizmų tarpusavio sąveika, įtaka ir santykiai, kurie susiklosto tarp skirtingų organizmų jų gyvavimo procese (daugiausia mitybiniai santykiai ir ryšiai, taip pat konkurencija, simbiozė, parazitiškumas, grobuoniškumas);
5.3. antropogeniniai veiksniai – žmogaus ūkinės veiklos įtaka kitiems organizmams, gyvenantiems toje pačioje aplinkoje;
5.4. kenksmingi organizmai – visų vystymosi tarpsnių gyvūnai, augalai, grybai, bakterijos, virusai ir į juos panašūs organizmai, galintys pakenkti augalams ar jų augimo vietoms bei augaliniams produktams;
5.5. miško kenkėjas – organizmas (mikroorganizmas, bestuburis ir stuburinis gyvūnas, augalas) kenkiantis sumedėjusiems miško augalams, mažinantis jų prieaugį ir bloginantis jų kokybę bei sukeliantis nuostolius;
5.6. kenkėjų masinio dauginimosi židinys – staigus, nereguliarus kenkėjo populiacijos pagausėjimas, kartais apimantis didelius plotus;
5.7. ligų, kenkėjų rizika – tikimybė, kad sumedėję miško augalai bus pažeisti kenksmingų organizmų;
5.8. augalo atsparumas – augalo savybė nenukentėti nuo kenksmingo organizmo;
5.9. pavojingų rūšių medžių liemenų kenkėjai – medžių liemenų kenkėjai, galintys apgyvendinti ir vystytis žaliuose medžiuose (žievėgraužis tipografas, mėlynasis blizgiavabalis, didysis kirpikas, mažasis kirpikas ir kt.).
5.10. stipriai pažeisti medžiai:
5.10.1. medžio žaizdų plotis didesnis negu 5 cm arba žaizdos sudaro daugiau kaip 25% (eglės – daugiau kaip 10%) medžio kamieno perimetro, esant šviežiai pažeistam brazdui;
5.10.2. nulaužta (nudžiūvę) daugiau kaip ¼ medžio lajos;
5.10.3. nukąsti medžio viršūniniai ir daugiau kaip 50 % nuskabyti šoniniai ūgliai;
5.11. sausuoliai – visų medžių rūšių nevegetuojantys medžiai.
5.12. vabzdžiagaudžiai medžiai – specialiai parinkti, nupjauti nuo kelmo, nenugenėti ar nugenėti (neperpjauti arba supjaustyti į sortimentus) viena eile sukrauti į rietuves po 1-3 m3, pakelti nuo žemės paviršiaus žali medžiai pavojingų rūšių medžių liemenų kenkėjams privilioti ir naikinti;
5.13. sanitariniai kirtimai – kirtimai, kuriais siekiama reguliuoti kenkėjų ar ligų sukėlėjų kiekį ir plitimą;
5.14. rinktiniai sanitariniai kirtimai – vėjalaužų, vėjavartų, sniegalaužų, sausuolių, džiūstančių, sergančių grybinėmis ligomis, medžių liemenų kenkėjų ir kitaip pažeistų medžių iškirtimas, sumažinant pusamžių medynų skalsumą iki 0,7, bręstančių ir brandžių medynų - iki 0,6;
5.15. plyni sanitariniai kirtimai – didesnio kaip 0,1 ha ploto, nepatenkinamos sanitarinės būklės medyno iškirtimas plynai, nepriklausomai nuo medyno amžiaus;
5.16. pesticidas – cheminė ar biologinė medžiaga, naikinanti įvairių augalų kenkėjus ir ligų sukėlėjus;
5.17. insekticidas – pesticidas, skirtas augalų apsaugai nuo žalingų vabzdžių;
5.18. purškimas – skysto pesticido paskleidimas ant purškiamo paviršiaus smulkiais lašeliais;
5.19. ištisinis purškimas – teritorijos apipurškimas pesticido skiediniu, tolygiai padengiančiu visą plotą.
II. SANITARINIAI REIKALAVIMAI RUOŠIANT MIŠKO DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ
6. Miško sėklinė medžiaga turi būti ruošiama tik nuo sveikų, ligų ir kenkėjų nepažeistų medžių. Ąžuolų giles, eglių kankorėžius rekomenduojama rinkti nuo vėlyvosios formos medžių.
7. Parenkant vietą naujiems medelynams arba plečiant esamus, būtina įvertinti ligų ir kenkėjų išplitimo riziką:
7.1. humuso kiekis produkuojančios medelyno dalies dirvoje turi būti ne mažesnis negu 2%, maisto medžiagų kiekis ir dirvos rūgštingumas (pH) – atitikti rodiklius, reikalingus auginamoms medžių ir krūmų rūšims, nukrypimai nuo optimalių reikšmių negali būti didesni negu 20 %;
7.2. drebulių medžiai turi būti iškirsti 300 m. atžalos – 50 m atstumu nuo medelyno, kuriame auginami pušies sodmenys;
7.3. šaknis graužiančių kenkėjų skaičius dirvoje negali būti didesnis už leistiną (1 priedas).
8. Miško sėklos ir sodmenys prieš sėją arba sodinimą biologinėmis arba cheminėmis priemonėmis turi būti apsaugotos nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų.
9. Siekiant sumažinti ligų ir kenkėjų pažeidimus medelynuose, turi būti taikoma sėjomaina su juodu ar sideraliniu pūdymu.
10. Medelyne agrotechninėmis priemonėmis (laistant, pavėsinant, mulčiuojant, naikinant piktžoles, intensyviai dirbant žemę, įterpiant kompostą, tręšiant, kalkinat ir kt.) turi būti didinamas sėklų ir sodmenų atsparumas nepalankioms aplinkos sąlygoms.
III. SANITARINIAI REIKALAVIMAI ATKURIANT IR ĮVEISIANT MIŠKĄ
11. Įveisiant spygliuočių želdinius kirtavietėse ir buvusiose žemės ūkio paskirties žemėse, esant šaknų kenkėjų pažeidimo rizikai (per paskutinius 10 metų buvo nustatyti šaknis graužiančių kenkėjų pažeidimai), būtina laikytis šių reikalavimų:
11.1. prieš atkuriant arba įveisiant mišką, želdavietėje turi būti nustatytas šaknis graužiančių kenkėjų kiekis. Kai šaknis graužiančių kenkėjų skaičius yra didesnis už nurodytą 1 priede:
11.1.1. buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje veisti mišką leidžiama 2 ir daugiau metų sodmenimis, sumažinus kenkėjų skaičių iki nurodyto 1 priede;
11.1.2. buvusiose kirtavietėse sodinti mišrius ir tankesnius, negu nustatyta teisės aktuose želdinius;
11.1.3. mišką želdinti grambuolių masinio skraidymo metais arba kitais metais po skraidymo;
11.1.4. pušį su beržu mišrinti juostomis arba grupėmis, beržų juostų arba grupių plotis, kryptis ir vieta parenkama taip, kad būtų patogiau jas apipurkšti insekticidais grambuolių masinio skraidymo metais;
11.2. grambuolių masinio skraidymo metais lapuočių medžių juostas ir jų grupes želdiniuose, žėliniuose ir jaunuolynuose apipurkšti insekticidais arba rinkti grambuolius ir juos naikinti;
11.3. želdiniuose grupėmis (ne mažiau 1 % želdaviečių ploto) veisti nektaringus augalus (varpotąją medlievą, juodavaisę aroniją, blindę, erškėčius, ievas, žvilgantįjį kaulenį, lanksvas, liepas, putiną, sedulas, serbentus, šeivamedžius, šermukšnius, šluotinį sausakrūmį ir kitus).
12. Spygliuočių medynuose, iškirtus šakninės pintenės pažeistus medžius, jų vietoje sodinti lapuočius.
13. Eglynų kirtavietėse, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 30 % ir daugiau, atkuriant mišką sodinti ne daugiau kaip 50 % spygliuočių medžių rūšių.
14. Pamiškėse esančių eglės želdinių vakariniame, šiaurės vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose veisti priešvėjines juostas.
15. Esant straubliukų pažeidimų pavojui (per paskutinius 5 metus nustatyti pažeidimai 10 km spinduliu nuo želdavietės) taikyti šias priemones:
15.1. atkuriant mišką vienų metų senumo spygliuočių kirtavietėse, siekiant sugaudyti straubliukų suaugėlius, prieš jų skraidymą iškasti 80 –100 vnt. (20cm20 cm30 cm) duobelių;
15.2. prieš sodinimą sodmenų šaknis ir dalį stiebelio iki spyglių pamirkyti priemolio ir insekticidų tyrėje;
15.3. straubliukų pakenktus spygliuočių želdinius ir žėlinius, jei pakenkimas yra 10 % ir daugiau, medelius individualiai apipurkšti insekticidais.
16. Spyglius arba lapus graužiančius kenkėjus būtina naikinti (apipurkšti insekticidais), kai nugraužta 30 % ir daugiau spyglių arba lapų, arba pagal detalios apskaitos duomenis toks pažeidimas laukiamas kitais metais.
17. Ūgliagraužius naikinti (apipurkšti insekticidais) būtina, kai pakenktų spygliuočių medelių sklype yra 30 % ir daugiau.
18. Siekiant apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo ūgliasukio, 50 m atstumu nuo pušų želdinių rekomenduojama iškirsti drebules, 300 m atstumu – naikinti jų atžalas.
19. Miško želdinius, žėlinius ir jaunuolynus saugoti nuo graužikų ir žvėrių pažeidimų (tverti tvoras, individualiai apsaugoti aptvarais, repelentais ir kt.).
IV. PRIEMONĖS MEDŽIŲ LIEMENŲ KENKĖJŲ SKAIČIUI MAŽINTI
20. Siekiant sumažinti medžių liemenų kenkėjų skaičių, naudojamos šios priemonės: feromoninės gaudyklės, vabzdžiagaudžiai medžiai ir vykdomi sanitariniai kirtimai.
21. Feromoninės gaudyklės naudojamos žievėgraužių tipografų priviliojimui, siekiant juos sunaikinti bei nustatyti jų kiekį ir pasirodymo laiką. Jos išdėstomos ne mažesnėse kaip 0,15 ha sanitarinių plynų kirtimų kirtavietėse prieš pat kenkėjų skraidymo pradžią (prieš sprogstant karpotojo beržo pumpurams), ne didesniu kaip 40 m atstumu viena nuo kitos, 20 m atstumu nuo šalia augančio medyno. Jų kiekis nustatomas pagal patekusių į gaudyklę kenkėjų skaičių (2 priedas).
22. Vabzdžiagaudžiai medžiai naudojami, siekiant privilioti medžių liemenų kenkėjus į specialiai tam parinktus ir išdėstytus medžius ir sumažinti jų kiekį.
23. Vabzdžiagaudžiai medžiai ruošiami pavasarį – 1-1,5 mėn. (balandžio – gegužės mėn.) ir vasarą – 2-3 savaitės iki medžių liemenų kenkėjų skraidymo pradžios. Kai vabzdžiagaudžiai medžiai paruošiami kitur, jie vabzdžių gaudymo vietose išdėstomi prieš pat kenkėjų skraidymo pradžią.
24. Vabzdžiagaudžiai medžiai turi būti ruošiami tik iš žalių nusilpusių, blogiau augančių medžių, žalių vėjavartų ir vėjalaužų.
25. Vabzdžiagaudžių medžių skaičius turi sudaryti 1/5 - 1/2 praeitos kenkėjų generacijos užpultų medžių skaičiaus. Jei medžiai iškirsti, skaičiuojama pagal kelmus. Kai vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami insekticidais, jų kiekis mažinamas per pusę.
26. Vabzdžiagaudžiai medžiai išdėstomi tik iš medyno pašalinus vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas ir kitus medžius, kuriuose gali veistis medžių liemenų kenkėjai. Jie išdėstomi, kai:
26.1. šviežiai kenkėjų užpulti arba džiūstantys medžiai pusamžiuose ir vyresniuose medynuose išsidėstę tolygiai, o jų tūrio procentas yra dvigubai ir daugiau didesnis už medyno natūraliai iškrentančio medyno tūrio procentą (3 priedas);
26.2. kenkėjų pažeisti medžiai išsidėstę grupėmis (5 ir daugiau medžių vienoje vietoje) ir jie pusamžiuose medynuose sudaro 3 % ir daugiau, vyresniuose - 2 % ir daugiau;
26.3. kai medžiai pažeisti ištisai (pažeidimo plotas židinyje 0,1 ha ir didesnis) vabzdžiagaudžiai medžiai nenaudojami.
27. Vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami insekticidais prieš pat medžių liemenų kenkėjų skraidymo pradžią. Kai klimatinės sąlygos artimos daugiamečiam vidurkiui, pušies vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami, pradėjus žydėti pirmiesiems lazdynams, baltalksniams (kovo pabaigoje-balandžio pradžioje), o eglės – pradėjus sprogti karpotiesiems beržams (balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje). Vasarą parinkti vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami insekticidais per savaitę po jų nukirtimo.
28. Kai po vabzdžiagaudžių medžių žieve randamos pirmosios medžių liemenų kenkėjų lėliukės, jie išvežami ne arčiau kaip 3 km nuo miško, kuriame tų pačių medžių rūšių yra daugiau kaip 20%, arba nužievinami, o žievė užkasama arba sudeginama.
29. Ypatingais atvejais, kai medynuose yra 50 ir daugiau nugraužtais spygliais medžių bei medžių liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židiniuose vabzdžiagaudžiai medžiai ruošiami pagal Miško sanitarinės apsaugos tarnybos rekomendacijas.
30. Žalia spygliuočių, uosio, ąžuolo, guobinių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d. per dvi savaites turi būti išvežta ne arčiau kaip 3 km nuo miško, kuriame tų pačių medžių rūšių yra daugiau kaip 20%, arba per vieną savaitę apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo kenkėjų. Mediena yra neapsaugota, jei po žieve yra pavojingų rūšių liemenų kenkėjų (suaugėlių, kiaušinėlių, lervų, lėliukių) ar šviežių jų veiklos požymių (įsigraužimų, takų ir kt.).
V. REIKALAVIMAI SANITARINIAMS KIRTIMAMS
31. Sanitarinių kirtimų tikslas - palaikyti ir gerinti miško sveikatingumą.
32. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai sanitariniais kirtimais miške privalo iškirsti žalias vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, pavojingų rūšių medžių liemenų kenkėjų apniktus, nuo grybinių ligų džiūstančius, žvėrių ar abiotinių veiksnių stipriai pažeistus bei atsilikusius augimu (C klasės) medžius.
33. Biologinei bei kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti paliekami sausuoliai, uoksiniai medžiai, taip pat pavieniai, ypač vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, drevėti pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžiai (7-10 medžių 1 ha), jei tai nesudaro sąlygų pavojingų rūšių kenkėjų ir ligų sukėlėjų dauginimuisi ir plitimui.
34. Sanitariniai kirtimai liemenų kenkėjų pažeistuose medynuose vykdomi, kai pastebima, kad medžiai yra apnikti medžių liemenų kenkėjų:
34.1.spygliuočių medžių: eglės – priekelminėje dalyje ant žievės paviršiaus randamos kinivarpų išgraužos, krenta žali spygliai, žievės paviršiuje matosi ištryškę sakų lašeliai, lajoje nuo kamieno pradeda luptis žievė, žievės paviršiuje gali būti vabalų įsigraužimo angos (žievėgraužiai) ar duobutės (ūsuočiai); pušies - medžių lajos išretėjusios, po medžiais gausu nulūžusių paskutinių metų ūglių, sumažėjęs prieaugis;
34.2. lapuočių medžių: vysta lapai, liemenų kenkėjų išgraužų yra žievėje.
35. Sanitariniai kirtimai pušinės požievinės blakės pažeistuose medynuose:
35.1. sanitariniai kirtimai vykdomi stipriai pažeistuose pušinės požievinės blakės medynuose. Stipriai pažeistas medynas - kai iškirtus stipriai pažeistus ir neperspektyvius medžius, jo skalsumas būtų mažesnis kaip 0,6. Stipriai pažeisti pušinės požievinės blakės medeliai - kai medžių augimo sparta labai sumažėjusi, o po jų žievės atplaišomis (žiauberiu) randama 7- 8 vnt./ 1 dm2 kenkėjų;
35.2. kirtimai vykdomi augalų vegetacijos metu, iškirsti medeliai, kirtimo atliekos išvežamos arba sudeginamos kirtimo dieną.
36. Medžių liemenų kenkėjų apnikti medžiai turi būti skubiai (iki jaunos vabalų kartos išskridimo) iškirsti ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo miško, kuriame tų pačių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 % arba nužievinti.
36. Sanitariniai kirtimai pušų saklio pažeistuose medynuose:
36.1. II-III grupės miškuose, pušų saklio pažeisti medžiai nekertami;
36.2. kai IV grupės miškuose miško sklype yra iki 10 % saklio pažeistų pušų, jos iškertamos atrankiniais kirtimais;
36.3. kai IV grupės miškuose miško sklype yra daugiau kaip 10 % pušų saklio pažeistų pušų, siekiant, kad jas iškirtus neišretėtų medynas, laikomasi tokio kirtimo eiliškum pirmiausia iškertami stipriai pažeisti medžiai (saklio žaizda apima daugiau kaip pusę kamieno perimetro); antruoju atveju iškertamos sausaviršūnės pušys, vėliausiai iškertami medžiai su normaliais spygliais, tačiau su matomomis ligos žaizdomis ant stiebo.
36.4. jei medyno skalsumas po sanitarinio kirtimo gali likti mažesnis nei 0,6, pušų saklio pažeisti medžiai nekertami.
37. Sanitariniai kirtimai šakninės pintenės pažeistuose medynuose:
37.1. spygliuočių medynuose, kuriuose yra ar gali būti šakninės pintenės židinių, bei jaunuolynuose, augančiuose buvusiose žemės ūkio naudmenose, kirtimai vykdomi tik žiemą, kai oro temperatūra yra žemiau 0°C;
37.2. šakninės pintenės židiniuose, kai yra aiškūs džiūstančių medžių ploteliai, kertami ne tik sausuoliai, bet ir šviežiai džiūstantys, gelstančiais spygliais medžiai;
37.3. vykdant spygliuočių iki 50 m. amžiaus visų rūšių kirtimus ne žiemos metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.), nukirstų žalių medžių kelmai kirtimo dieną turi būti aptepti preparatu, apsaugančiu nuo šakninės pintenės infekcijos.
38. Sanitariniai kirtimai žvėrių pakenktuose eglynuose:
38.1. eglynuose žvėrių stipriai pažeisti medžiai turi būti iškirsti, jei juos iškirtus 30-50 metų medynuose 1 ha dar liks apie 600-700 sveikų medžių arba medyno skalsumas bus ne mažesnis kaip 0,6;
38.2. jei žvėrių pažeistuose 30-50 metų eglynuose 1 ha sveikų medžių yra mažiau kaip 600-700 vnt., ugdymo ir sanitariniais kirtimais pirmiausia reikia iškirsti medžius, kurie turi senas, atviras sausašones žaizdas, t.y., tuos, kurie buvo pažeisti prieš 5 ir daugiau metų. Kai 1 ha lieka 400-500 vnt. sveikų eglių, būtina palikti medžius, turinčius šviežias žaizdas, kad medyno skalsumas būtų ne mažiau kaip 0,6;
38.3. pribręstantys eglynai, kuriuose pažeistų eglių yra daugiau kaip 80 % arba, kai sveikų eglių skaičius 1 ha mažesnis kaip 300 vnt., kertami plynai.
39. Prieš vykdant sanitarinius kirtimus saugomų teritorijų II ir III grupių ir valstybinių parkų miškuose (nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d.), taip pat medynuose, kuriuose peri retieji ir saugomi paukščiai (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.) bei kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose (nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d.), juos privaloma suderinti su Miško sanitarinės apsaugos tarnyba bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
40. Visose kirtavietėse kelmai turi būti ne aukštesni kaip 10 cm, jei skersmuo pjūvio vietoje yra iki 30 cm; storesnių medžių kelmo aukštis neturi viršyti 1/3 pjūvio skersmens (kelmo aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki pjūvio plokštumos).
VI. PLYNI SANITARINIAI KIRTIMAI
41. Plyni sanitariniai kirtimai – didesnio kaip 0,1 ha ploto, nepatenkinamos sanitarinės būklės medyno iškirtimas plynai, nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose atrankiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Plyni Sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas.
42. Prieš kertant medyną plynais sanitariniais kirtimais, jį apžiūri:
42.1.valstybiniuose miškuose: kai kertamo plynai medyno plotas iki 1 ha - miškų urėdo įsakymu sudaryta 3 miškų urėdijos specialistų komisija. Kai plotas didesnis kaip 1,0 ha – komisijoje turi dalyvauti Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas. Masinio kenkėjų išplitimo atvejais, Generalinio miškų urėdo įsakymu gali būti nustatyta paprastesnė medynų, numatytų kirsti plynais sanitariniais kirtimais, apžiūrėjimo tvarka.
42.2. privačiuose miškuose: kai kertamo plynai medyno plotas iki 1 ha, dalyvaujant miško savininkui, medyną apžiūri valstybinis miškų pareigūnas, išduodantis leidimą miškui kirsti. Kai kertamo medyno plotas 1 ha ir didesnis, turi dalyvauti Miško sanitarinės apsaugos tarnybos specialistas.
43. Komisija, įvertinusi medyną, surašo pažymą, kurioje nurodo medyno taksacinę charakteristiką, veiksnius, sukėlusius medynų džiūvimą, kirtimo laiką, rekomenduojamas ūkines priemones gretimuose medynuose bei pateikia išvadą dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo. Prie pažymos pridedamas kirstinų medynų suvestinis žiniaraštis (4 priedas).
44. Antros ir trečios grupės miškuose plyni sanitariniai kirtimai leidžiami tais atvejais, kai miškai neatlieka savo funkcijų.
45. Kirtavietėse nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. negali būti palikta daugiau kaip 10 vnt./ha pavienių žalių spygliuočių kirtimo atliekų, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm.
VII. REIKALAVIMAI LAIKANT MEDIENĄ
46. Medienos ruošėjai, paliekantys žalią spygliuočių medieną (pušies - nuo balandžio 1 d., eglės - nuo balandžio 20 d. iki spalio 1 d.) miške arba arčiau kaip 3 km nuo miško, kuriame spygliuočių medžių yra 20 % ir daugiau, privalo ją apdoroti insekticidais arba nužievinti (žievę sudeginti arba užkasti) arba kitais būdais apsaugoti medieną nuo kenkėjų įsigraužimo.
47. Miške paliktus rąstus ir stiebus, pagamintus iš kenkėjais užpultų medžių, privaloma nužievinti iki kenkėjų išskridimo pradžios arba išvežti didesniu kaip 3 km nuo miško atstumu.
48. Draudžiama į sandėlius ir lentpjūves, medienos perdirbimo ir kitas įmones, esančias arčiau kaip 3 km nuo miško, kuriame tų pačių medžių rūšių yra 20 % ir daugiau, vežti, priimti ir laikyti liemenų kenkėjų užpultą spygliuočių nenužievintą medieną (rąstai laikomi užpultais kenkėjų, kai po jų žieve yra kinivarpų kiaušinėlių, lervų, lėliukių arba šviežių jų veiklos požymių (įsigraužimų, takų ir kt.).
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Miško kenkėjų, ligų ir abiotinių veiksnių pažeidimai registruojami Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
50. Sanitarinę miško būklę ir šių taisyklių reikalavimų vykdymą visuose šalies miškuose pagal savo kompetenciją kontroliuoja valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
51. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
